Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 04 25, 22:57

Rusijos kariuomenės netektys Ukrainoje: geriausi kariai, karininkai ir jauni bei neturtingi

Rusijos nepriklausomas interneto portalas „Mediazona“ kartu su savanorių komanda ištyrė daugiau nei 1700 publikacijų apie Rusijos karių žūtis Ukrainoje. Tai yra daugiau nei oficialus žuvusiųjų skaičius, kurį kovo pabaigoje nurodė Rusijos gynybos ministerija. Tikrieji žuvusiųjų skaičiai, žinoma, yra daug didesni. Surinkti duomenys leidžia suprasti, kas vyksta su Rusijos kariuomene invazijos metu.
Sunaikinta rusų tankų kolona
Sunaikinta rusų tankų kolona / „Scanpix“/AP nuotr.

Rusijos kariuomenės netektys Ukrainoje

  • Žuvo mažiausiai 500 karių iš geriausiai kovai parengtų dalinių – desantininkų, jūrų pėstininkų ir specialiųjų pajėgų.
  • Pskovo ir Kostromos desantininkai, kurie 2014 m. jau dalyvavo kovose Ukrainoje, patyrė didelių nuostolių.
  • Žuvo daugiau kaip 300 karininkų. Tarp jų buvo du generolai majorai ir Juodosios jūros laivyno vado pavaduotojas.
  • Mūšio lauke buvo ir tų, kurių užduotys visai neapima karo svetimoje teritorijoje: žuvo daugiau kaip 70 „Rosgvardijos“ kovotojų.
  • Žuvo mažiausiai 20 aviacijos pilotų ir septyni sraigtasparnių pilotai.
  • Dauguma žuvusių kariškių buvo labai jauni vyrai iš neturtingų regionų. 69 iš jų buvo ne daugiau kaip 19 metų, kai kurie tikriausiai buvo šauktiniai.

Remiantis „Mediazonos“ ir savanorių grupės surinktais duomenimis, nuo karo pradžios buvo gauti mažiausiai 1744 pranešimai apie Rusijos karių žūtis. Žurnalistai tyrė pranešimus socialiniuose tinkluose, publikacijas žiniasklaidos priemonėse ir vyriausybinių agentūrų interneto svetainėse. Kalbama tik apie Rusijos kariškius – neatsižvelgiama į tuos, kurie į mūšius mesti iš apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų.

Tikrieji nuostoliai yra didesni – ne apie visus žuvusiuosius viešai praneša spauda, artimieji, vietos valdžios institucijos ar švietimo įstaigos.

Rusijos valdžios institucijos labai nenoriai kalba apie žuvusius kariškius. Tradiciškai atsakomybė paskelbti nemalonias naujienas deleguojama regioniniam lygmeniui – apie mirtis praneša gubernatoriai, merai, miestų ar rajonų administracijos.

Skirtingi žuvusiųjų skaičiai

Gynybos ministerija apie aukas pranešė tik du kartus, kovo 2 ir 25 d., ir nurodė 498 ir 1351 auką.

Karą Ukrainoje pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visada apeidavo šį klausimą: jis kalbėjo apie didvyrišką atskirų karių žūtį ir skelbė apie išmokas žuvusiųjų šeimoms, bet niekada neįvardijo jų skaičiaus.

Balandžio pradžioje prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija patyrė „didelių“ nuostolių, ir pavadino tai tragedija. Vėliau jam teko patikslinti, kad jis rėmėsi naujausiais Gynybos ministerijos duomenimis.

JAV valstybės departamentas apskaičiavo, kad kovo pabaigoje Rusijos aukų skaičius siekė 10 000, nenurodydamas, ar tai buvo tik žuvusieji, ar žuvusieji, sužeistieji ir karo belaisviai kartu. JAV valdžios institucijos neatskleidė skaičiavimo metodikos. Pirmadienį kalbėdamas parlamento nariams Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as pareiškė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios vasario 24 d. žuvo maždaug 15 000 Rusijos karių.

Ukraina, kaip ir buvo tikėtasi, pateikia didžiausius skaičius – Ukrainos kariuomenės generalinis štabas teigė, kad iki balandžio vidurio Rusijos kariuomenė neteko daugiau nei 20 tūkst. žmonių.

Iš atvirų šaltinių surinkta informacija neleidžia spręsti, kiek karių iš tikrųjų žuvo Ukrainoje – 1744 kariai yra tik šiek tiek daugiau nei prieš mėnesį Rusijos Gynybos ministerijos pateiktis duomenys. Tačiau tai rodo, kas vyksta su Rusijos kariuomene invazijos metu.

Žuvo daugiau kaip 300 karininkų

Nuo karo pradžios Rusija neteko ne mažiau kaip 317 karininkų. Trečdalis iš jų – vyresnieji karininkai, t.y. majorai, papulkininkiai ir pulkininkai. Kone kas penktas pranešimas apie mirtį buvo susijęs su karininku, tačiau tai nereiškia, kad penktadalis žuvusiųjų buvo karininkai.

Dėl tokio didelio žinomų karininkų žūčių skaičiaus gali būti mažiausiai du paaiškinimai, kurie neprieštarauja vienas kitam. Pirmiausia, kaip BBC sakė Didžiosios Britanijos Karališkojo gynybos ir saugumo studijų instituto ekspertas Samuelis Crenney-Evansas, daugiau dėmesio skiriama žuvusiems pareigūnams – jų kūnai pirmiausia parvežami namo, o apie mirtį paprastai pranešama viešai. Antra, pažymi S.Crenney-Evansas, Rusijos karininkai iš tikrųjų dažniau dalyvauja mūšio lauke nei jų kolegos iš Vakarų, nes, pavyzdžiui, „Rusijos kariuomenėje seržantai dažniausiai tik aptarnauja įrangą arba vykdo įsakymus, t.y. niekam nevadovauja“.

Iki šiol oficialiai patvirtinta dviejų armijų vadų pavaduotojų mirtis: 41-osios armijos generolo majoro Andrejaus Suchoveckio ir 8-osios armijos generolo majoro Vladimiro Frolovo.

Andrejus Suchoveckis
Andrejus Suchoveckis

Be to, žuvo Juodosios jūros laivyno vado pavaduotojas, 1-ojo rango kapitonas Andrejus Palijus.

Nė vienu iš šių atvejų Rusija ar Ukraina nepaaiškino, kaip generolai pateko į priešo ugnį.

Ukraina teigia, kad per invaziją žuvo dar trys generolai: 41-osios armijos štabo viršininkas Vitalijus Gerasimovas, 29-osios armijos vadas Andrejus Kolesnikovas ir 150-osios motorizuotosios šaulių divizijos vadas Olegas Mitiajevas.

Be to, buvo pranešta apie dviejų generolų leitenantų žūtį: 8-osios armijos vado Andrejaus Mordvičiovo ir 49-osios armijos vado Jakovo Rezancevo. Pastarieji du, kaip įtariama, žuvo Černobajivkos aerodrome Chersono srityje.

Nuotr. iš „Wikipedia“/Generolas leitenantas Jakovas Rezancevas
Nuotr. iš „Wikipedia“/Generolas leitenantas Jakovas Rezancevas

Nei „Mediazona“, nei kiti žurnalistai kol kas negali iš kitų šaltinių patvirtinti, kad šiame sąraše esantys karininkai mirė. Todėl šie karininkai nebuvo įtraukti į „Mediazona“ suvestinę.

Oro desantininkai patyrė didelių nuostolių prie Kyjivo, o jūrų pėstininkai – rytuose

Be karininkų, Rusijos ginkluotosios pajėgos patyrė nuostolių elitinėmis laikomose ir labiausiai pasirengusiose kovai pajėgose – oro desantininkų, jūrų pėstininkų ir specialiosiose pajėgose.

Daugiausia aukų patyrė desantininkai – nuo invazijos pradžios žuvo mažiausiai 351 oro desantininkas. Daugiausia netekčių patyrė 331-asis gvardijos oro desantininkų smogiamasis pulkas iš Kostromos – prarado mažiausiai 49 karius. Pasak BBC, šis pulkas dalyvavo puolime prieš Kyjivą ir dalyvavo mūšiuose šiaurinėje regiono dalyje – Bučoje, Hostomelyje ir Irpinėje. Tarp žuvusiųjų buvo 12 karininkų ir pulko vadas, 40-metis pulkininkas Sergejus Sucharevas.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Sergejus Sucharevas
Nuotr. iš socialinių tinklų/Sergejus Sucharevas

Toks pat likimas Kyjivo srityje ištiko ir garsiuosius Pskovo desantininkus: seniausioje 76-ojoje gvardijos oro desantininkų divizijoje žuvo mažiausiai 40 žmonių. 16 iš jų buvo karininkai, įskaitant tris pulkininkus leitenantus: 104-ojo pulko artilerijos viršininką Aleksandrą Okružnovą, 234-ojo pulko vado pavaduotoją Viktorą Kuzminą ir Jurijų Agarkovą (jo pareigos kol kas neatskleistos).

Mažiausiai 25 žuvusieji priklausė 11-ajai atskirajai gvardijos oro desantininkų brigadai (Ulan-Udė), žuvo vado pavaduotojas Denisas Glebovas. Dar 15 žuvusiųjų tarnavo 247-ajame gvardijos oro desantininkų Kaukazo kazokų šturmo pulke, dislokuotame netoli Stavropolio. Pulkas taip pat neteko savo vado, 38 metų pulkininko Konstantino Zizevskio ir dar keturių karininkų, įskaitant desantininkų šturmo būrio vadą ir žvalgybos kuopos vadą.

BBC kalbintų ekspertų teigimu, vadovybė dažnai pasitelkia desantininkus užduotims, kurios galėtų būti pavestos ir paprastiems pėstininkams, atlikti, tačiau būtent desantininkai yra labiausiai kovai pasirengę Rusijos kariuomenės daliniai.

Tiek Pskovo, tiek Kostromos desantininkai 2014 m. jau dalyvavo kare Donbase. Tuo metu jų dalyvavimas buvo slepiamas: Gynybos ministerija apie paimtus į nelaisvę desantininkus pranešė, kad jie „pasiklydo“ ir atsitiktinai atsidūrė Ukrainoje arba metė tarnybą ir išvyko į karą kaip „savanoriai“, o žuvusieji buvo slapta palaidoti.

Kitą Rusijai svarbią kryptį – Mariupolį – šturmavo jūrų pėstininkai, tarp jų žuvo mažiausiai 91 žmogus. Tarp žuvusiųjų – 42 metų Juodosios jūros laivyno 810-osios atskirosios gvardijos jūrų pėstininkų brigados vadas Aleksejus Šarovas ir 19 jo pavaldinių. Prie Mariupolio taip pat žuvo Juodosios jūros laivyno vado pavaduotojas, 1-ojo rango kapitonas Andrejus Palijus.

Nuotr. iš Wikipedia.org/Andrejus Palijus
Nuotr. iš Wikipedia.org/Andrejus Palijus

Be to, nuo invazijos pradžios žuvo 45 įvairių Rusijos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų pajėgų kariai. 25 iš jų neabejotinai tarnavo GRU, o 11 – 22-ojoje atskirojoje gvardijos specialiosios paskirties brigadoje.

Taip pat žuvo FSB pulkininkas leitenantas Aleksejus Kriukovas, kuris, kaip įtariama, tarnavo FSB specialiosios paskirties padalinyje „Alfa“.

Taip pat žuvo 20 lėktuvų ir septyni sraigtasparnių pilotai; tarp karo belaisvių taip pat yra pilotų. Kariuomenei ypač skaudžios pilotų netektys: vienam pirmos klasės fronto pilotui parengti reikia 7-8 metų, o tai kainuoja apie 3,4 mln. dolerių. Kartu su pilotais prarandama ir brangi technika.

Ukrainos gynybos ministerijos nuotr./Numuštas rusų sraigtasparnis
Ukrainos gynybos ministerijos nuotr./Numuštas rusų sraigtasparnis

OSINT projekto „Oryx“ duomenimis, per 60 karo dienų Rusija neteko 12 atakos sraigtasparnių Ka-52 „Aligator“, o tai gali sudaryti iki 10 proc. viso šių sraigtasparnių parko. Vieno Ka-52 kaina – 857 mln. rublių.

Ukrainos pajėgoms taip pat pavyko numušti septynis viršgarsinius naikintuvus-bombonešius Su-34, kurių kiekvieno vertė viršija milijardą rublių. Rusijos gynybos ministerija nuo pat pirmųjų karo dienų tvirtino, kad Ukrainos priešlėktuvinė gynyba beveik visiškai sunaikinta.

Tarp žuvusių jėgos struktūrų atstovų yra ir tokių, kurie visai nepriklauso ginkluotosioms pajėgoms. Žuvo mažiausiai penki policininkai ir 78 nacionalinės gvardijos („Rossgvardijos“) nariai. Penkiolika iš jų buvo OMON riaušių policijos, kurios misija – malšinti protestus, lydėti pareigūnus į kratas ir sulaikymus, o ne kariauti užsienyje, nariai. Dar 15 žuvusiųjų priklausė vidaus kariuomenės specialiosioms pajėgoms, o šeši – SOBR. Vasario pabaigoje ir kovo pradžioje prie Kyjivo ir Charkivo buvo sutriuškintos OMON ir SOBR kolonos.

„Scanpix“/AP nuotr./Sunaikinta rusų tankų kolona
„Scanpix“/AP nuotr./Sunaikinta rusų tankų kolona

Žuvusieji iš motorizuotųjų šaulių ir tankų pajėgų paprastai tarnavo skirtinguose daliniuose. Čia išsiskiria tik 37-oji atskiroji gvardijos motorizuotoji šaulių brigada (mažiausiai 22 aukos) ir 5-oji atskiroji gvardijos tankų brigada (mažiausiai 23 netektys). Abi jos dislokuotos Buriatijoje.

Daugiausia nuostolių – pirmosiomis invazijos dienomis

Mirties data nurodyta maždaug 700 ataskaitų. Pagal šiuos duomenis apskaičiuotas aukų skaičius per dieną vargu ar atspindi tikrąjį vaizdą, tačiau iš jų galima spręsti, kuriomis dienomis kovos buvo intensyviausios.

Remiantis šiais duomenimis, Rusija patyrė didelių nuostolių jau pirmąją karo dieną, kai bandė veržtis keliomis kryptimis vienu metu, įskaitant Kyjivo link. Vėliau, kai Rusijos kariuomenė pasitraukė iš teritorijos, Gynybos ministerija ėmė neigti planus užimti Ukrainos sostinę ir vadinti šiuos veiksmus „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sulaikymu“.

„Scanpix“/AP nuotr./Buča
„Scanpix“/AP nuotr./Buča

Kovo 12 d. Rusijos kariuomenė taip pat patyrė didelių nuostolių, tikriausiai per aktyvias kovas dėl Mariupolio.

Žūva jauni ir neturtingi

Dauguma žuvusiųjų – kariškiai iš neturtingų regionų. Daugiausia aukų yra dviejose respublikose: Dagestane ir Buriatijoje, kur vidutinis darbo užmokestis vos viršija 20 000 rublių. Tokį mirčių skaičių galima paaiškinti ne tik demografine padėtimi ir mažais atlyginimais, bet ir ypatingu požiūriu į karinę tarnybą.

Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojai, kurie kartu sudaro daugiau nei 12 proc. visų Rusijos gyventojų, ataskaitose beveik nepateikiami.

Beveik tūkstantyje pranešimų minimas amžius – daugiausia mirčių buvo 21–23 metų amžiaus grupėje. Šešiasdešimt devyni iš jų buvo jaunesni nei 20 metų, o 13 iš jų – vos sulaukę pilnametystės. Tarp žuvusiųjų yra ir šauktinių – pastarąjį kartą tokie pranešimai buvo apie Juodojoje jūroje nuskendusį raketinį kreiserį „Moskva“.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Žuvęs rusų kareivis
Ukrainos kariuomenės nuotr./Žuvęs rusų kareivis

Pavyzdžiui, netoli Charkivo žuvo 20-metis Pavelas Pozanenas. Jo motina žurnalistams pasakojo, kad jaunuolis buvo neteisėtai perkeltas į kontraktininko statusą, o bylą jau nagrinėja karinė prokuratūra. Kiti du – 18-metis Denisas Jaroslavcevas iš Baškirijos ir 19-metis Aleksandras Bobrovas iš Altajaus regiono – buvo pašaukti 2021 m. lapkričio pabaigoje, o iki karo pradžios buvo vos spėję ištarnauti tris mėnesius, būtinus kontraktui su kariuomene sudaryti.

Kovo pradžioje Vladimiras Putinas pareiškė, kad į karą siunčiami tik profesionalūs kariai, o ne šauktiniai. Jau kitą dieną Gynybos ministerija pripažino, kad nustatė „keletą faktų“ apie šauktinių buvimą. Ministerija patikino, kad tuo metu dauguma jų jau buvo Rusijos teritorijoje. Tačiau ir A.Bobrovas, ir D.Jaroslavcevas žuvo balandžio pradžioje, praėjus mėnesiui po Gynybos ministerijos patikinimų.

Ukrainos valdžios institucijos ne kartą sakė, kad Rusijos pusė atsisako atsiimti žuvusiųjų kūnus. Neaišku, ar padėtis dabar pasikeitė, ar daug jų tebėra nepalaidoti.

Iš surinktų duomenų matyti, kad kartais nuo mirties iki laidotuvių praeina nemažai laiko – dažniausiai apie dvi savaites.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min