Manoma, kad šias modernias raketų paleidimo sistemas Kinija gaus jau 2016 metais. Tada užtruks kelis mėnesius, kol S-400 bus paruoštos koviniams veiksmams ir išbandytos pratybose.
Tiesa, kartu su šiuo sandoriu Kinija ir pati žengia į karinio eksporto rinką, siūlydama ilgo nuotolio „žemė-oras“ raketų paleidimo sistemas HQ-9. Neoficialiais duomenimis, HQ-9 buvo sudominusios net ir NATO narę Turkiją, kuri po JAV spaudimo visgi atsisakė šio sandorio idėjos. Klientų sąraše vis dar yra Turkmėnija ir Uzbekistanas.
Galima tikėtis, kad įsigijusi naujas rusiškas S-400 sistemas Kinija greitai jas nukopijuos ir pati pradės prekiauti karinės technikos rinkoje.
V.Kašino teigimu, kalbos apie Kinijos sugebėjimus kopijuoti kitų šalių karinės technikos laimėjimus yra perdėtos. Tai galbūt yra tiesa, kalbant apie paprastą produkciją, tačiau karinės technologijos ir modernių ginklų gamyba reikalauja žymiai daugiau žinių ir kaštų.
Kalbos apie Kinijos galimybes prasidėjo dėl išskirtinių Rusijos ir Kinijos karinių santykių, kurie laikomi paslaptyje. Kinijos sistemų, kurios dažnai primena rusiškas, vystymas klaidingai vadinamas „kopijavimu“. Tikrovėje, tai slaptų sandorių, kurių metu Rusija tiesiog parduoda gamybos licencijas Kinijai, rezultatas.
Dešimtojo dešimtmečio ir šio amžiaus pradžioje tokie sandoriai, kai Rusija tiesiog parduodavo technines žinias Kinijai, leido išgyventi nemažai daliai karinių įmonių. V.Kašino teigimu, Kinijos raketų sistemos HQ-9 kompleksas, kurį kai kurie vadina „Kinijos S-300” dėl išorinio panašumo į rusišką analogą, yra puikus tokios klaidos pavyzdys.
Dešimtojo dešimtmečio ir šio amžiaus pradžioje tokie sandoriai, kai Rusija tiesiog parduodavo technines žinias Kinijai, leido išgyventi nemažai daliai karinių įmonių.
Tikroji panašumo priežastis yra tai, kad antžeminiai HQ-9 komplekso elementai buvo gaminti Rusijoje, pagal anksčiau pasirašytą bendradarbiavimo sutartį. Likusioji komplekso dalis – ilgų Kinijos eksperimentų su vidutinio nuotolio žemė-oras raketų sistemomis rezultatas.
Paradoksalu, bet komplekse yra detalių, labai panašių ir į amerikietišką „Patriot PAC 2“ kompleksą, apie kurį informaciją kinai gavo slaptų ryšių pagalba. V.Kašino teigimu, yra dar daug pavyzdžių, kai Kinijos karinę techniką atnaujino Rusijos karinės gamyklos dar dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pasirašytų sutarčių dėka.
Tai ir HQ-16 „žemė-oras“ raketų kompleksai, ir FC-1 kariniai lėktuvai, WZ-502 pėstininkų kovinė mašina, ir PLZ-05 savaeigės haubicos, ir PLL-05 120 mm savaeigės minosvaidžių sistemos, 054A tipo minininkai ir kt.
Žinoma, yra ir nelegalaus kopijavimo atveju, tačiau karinės pramonės lygmenyje Kinija negali tikėtis rimtos sėkmės tik kopijuodama užsienio pasiekimus. Kai kurie europietiškos karinės pramonės patobulinimai, patekę į kinų rankas dar prieš tris dešimtis metų, buvo pritaikyti tik prieš keletą metų.
Kai kurie europietiškos karinės pramonės patobulinimai, patekę į kinų rankas dar prieš tris dešimtis metų, buvo pritaikyti tik prieš keletąmetus.
Vokietijos automobilių gamintoja, Prancūzijos branduolinių technologijų vystytojai, Japonijos mechanizuotos technikos gamintojai – visi jie yra susidūrę su grubiais autorinių teisių pažeidinėjimais Kinijoje. Su tuo tenka taikstytis ir milžinišką rinką užimti bandančiai Rusijos karinei pramonei, tikintis, kad akylai stebint kiekvieno projekto vykdymą pavyks užkirsti kelią nelegaliam kopijavimui.
Naivu tikėtis, kad Kinija per kelis metus nukopijuos ir pradės gaminti S-400 tipo sistemas. Tuo pat metu Rusijos gamintojai „Almaz-Antey“ jau greitai pristatys naujos kartos S-500 sistemas, kurios bus paruoštos ir masinei gamybai bei pardavimui.
Būtent todėl Rusija net neketina atšaukti sandorio, kuriam priešinasi tiek Vakarai, tiek Kinijos ginklavimosi besibaiminančios jos artimiausios kaimynės. S-400 sistemų pardavimas padės ne tik išplėsti eksporto rinką, bet ir sustiprinti dvišalius santykius, sukurti draugystę, kuri labai reikalinga Rusijai ir naudinga Kinijai.
Politinės šio sandorio pasekmės – ne ką mažiau įdomios nei technologinės. Palyginus su ankstesniais prototipais naujoji Kinijos įsigyta raketų paleidimo sistema galės pasiekti ilgesnį nuotolį ir pataikyti į platesnį diapazoną. Rusijos karo ekspertų teigimu, S-400 gali pasiekti taikinį už 400 km.
Tai reiškia, kad taikiniu galės tapti ne tik Taivanas, bet ir Senkaku salos, dėl kurių kyla vis daugiau įtampos santykiuose su Japonija. 400 km atstumas leis Kinijai kontroliuoti visą oro erdvę virš diskutuotinų teritorijų. Japonijai šių salų gynybos klausimas taps dar labiau komplikuotas.
Taivanui ši situacija apskritai bus beviltiška. Kinija įgaus tokią oro gynybos galią, kad galės iš Fudziano ir Šandongo provincijų numušti Taivano karo lėktuvus, dar tik besiruošiančius kilti iš savo bazių.
Taivanui ši situacija apskritai bus beviltiška. Kinija įgaus tokią oro gynybos galią, kad galės iš Fudziano ir Šandongo provincijų numušti Taivano karo lėktuvus dar tik besiruošiančius kilti iš savo bazių.
Būtent dėl šių priežasčių S-400 pardavimas atkreipė ne tik JAV, bet ir kitų Ramiojo vandenyno šalių, Vakarų sąjungininkių susidomėjimą ir rūpestį. Beje, nors šis sandoris sujauks saugumo padėtį regione ir bus smūgis Vašingtonui, tačiau jis nėra susijęs su karu Ukrainoje, paaštrinusiu santykius tarp Kremliaus ir Baltųjų rūmų.
Derybos dėl galimo pardavimo prasidėjo dar prieš penkerius metus, kai Ukrainos krizė atrodė neįsivaizduojamas dalykas. Kai kurie ekspertai gali teigti, kad karas Ukrainoje ir naujojo Šaltojo karo grėsmė suartino Rusiją ir Kiniją, tačiau jas jungia pragmatiški tikslai.
Sulaukę pirmųjų S-400 sistemų ir išbandę jas pratybose kinai gali užsimanyti ir daugiau karinės technikos. Be to, tai gali paskatinti ir bendradarbiavimui kuriant naujas oro gynybos sistemas, teigė V.Kašinas.
