Organizacija „The Reckoning Project“ moko karinių konfliktų žurnalistus ir tyrėjus rinkti teisiškai priimtinus liudijimus, kad jie būtų pripažįstami teismuose.
„Šiandien Rusija, įsiveržusi į Ukrainą, siekia sunaikinti Ukrainos teisę egzistuoti. Ji kėsinasi į ukrainiečių teisę į saugumą ir suverenitetą – jų tapatybę, atmintį ir gebėjimą patiems nustatyti savo ateitį. Ji kėsinasi į Ukrainą kaip juridinį asmenį ir kaip tautą.
Tokiame kare turime kovoti už teisingumą ir viešosios nuomonės, ir teisės teismuose“, – sakoma organizacijos tinklalapyje.
Pateikiame TVNET leidinio KLIK pokalbį su šios organizacijos vadove.
– Ką visuomenė neteisingai suvokia karo reportažuose?
– Manau, kad kiekvienas karas yra unikalus. Ir priklausomai nuo to, kurioje pasaulio dalyje jis vyksta, reporterių požiūris labai skiriasi. Todėl svarbu atsižvelgti į kultūrinį jautrumą.
Tačiau yra keletas bendrų principų, kuriais būtina vadovautis dirbant „lauke“, t. y. nedaryti žalos.
Visada reikia būti labai atsargiems.
– Kalbant apie žurnalistinę etiką: ar esate susidūręs su sunkia dilema? Ir kaip ją išsprendėte?
– Gailiuosi dėl to, kas nutiko per 1999 m. Kosovo karą. Tai nebuvo mano tyčinė kaltė, bet padariau siaubingą klaidą, kurios pasekmės tęsėsi daugelį metų.
