„Pagal procesinio patikrinimo rezultatus Rusijos Tyrimų komitete Vilniaus apygardos teismo teisėjų Ainoros Macevičienės, Aivos Suvilienės (red. past. – padaryta klaida, teisėjos pavardė – Survilienė), Virginijos Tamošiūnaitės ir Artūro Šumsko atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla. Jie įtariami įvykdę nusikaltimą, numatytą Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso 305 str. 2 d. (žinomai neteisėto nuosprendžio priėmimas)“, – rašoma oficialiame Tyrimų komiteto pranešime spaudai, paskelbtame oficialioje komiteto interneto svetainėje sledcom.ru.
„Rusijos Tyrimų komiteto tyrėjai nustatė, kad išnagrinėję baudžiamąją bylą dėl 1991 metų sausio įvykių Vilniuje, šių metų kovą Vilniaus apygardos teismo teisėjai priėmė žinomai neteisėtą nuosprendį Dmitrijaus Jazovo, Michailo Golovatovo, Vladislavo Švedo, Jurijaus Melio, Genadijaus Ivanovo ir kitų Rusijos Federacijos piliečių atžvilgiu, pripažindami juos kaltais įvykdžius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus bei skirdami jiems laisvės atėmimo bausmes nuo 4 iki 14 metų“, – skelbia Rusijos Tyrimų komitetas.
„Jie įtariami priėmę žinomai neteisėtą nuosprendį“, – sakė Tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko.
Toliau komiteto pranešime kalbama apie tai, jog Vilniaus apygardos teismo teisėjai žinojo, kad Sausio 13-osios bylos teisiamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos neva neatitiko faktinių aplinkybių, tarptautinės teisės principų bei normų.
„Neatsižvelgta į faktus, kad į civilius gyventojus buvo šaudyta nuo greta esančių pastatų stogų, nors neabejotinai aišku, kad konflikte dalyvavo trečioji pusė“, – pranešime plėtojama mistinė „savi šaudė į savus“ versija.
Rusijos atstovai nurodo, jog Lietuvos teisėjai konstatavo, kad „nėra galimybės tiksliai nustatyti, kurių kaltinamųjų veiksmai lėmė rimčiausias pasekmes“, t.y. dėl kurių veiksmų žuvo ar buvo sužaloti gyventojai.
„Taip jie grubiai pažeidė baudžiamosios teisės principus, numatančius, jog visos abejonės traktuojamos kaltinamųjų naudai“, – teigė S.Petrenko.
Rusija atmetė Lietuvos prašymą byloje apklausti buvusį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą.
Rusijos komitetas jau anksčiau pareiškė kaltinimus už akių ir bylą tyrusiam buvusiam prokurorui Simonui Slapšinskui, jis kaltinamas neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu. Šiuo metu advokatu dirbantis S.Slapšinskas Rusijos veiksmus vadina politiniu persekiojimu.
Rusijos valdžios atstovai jau anksčiau buvo pareiškę, kad nepaliks be atsako Lietuvos teismo paskelbto nuosprendžio 1991 metų sausio įvykių byloje. Šalies užsienio reikalų ministerija vos paskelbus nuosprendį pareiškė, kad jis yra politiškai motyvuotas ir grįstas manipuliavimu faktais.
Lietuvoje skelbiant nuosprendį visa jėga suburzgė ir Kremliaus propagandos portalai, kurie stengėsi diskredituoti teisingumo paieškas.
Rašyta, kaip jau įprasta, kad televizijos bokštas buvo šturmuotas „jau nebeegzistuojančioje valstybėje – SSRS“, kad sovietų kariai šaudė tuščiais užtaisais. Nepamirštas, kaip, beje, ir Tyrimų komiteto pranešime, naratyvas, esą „savi šaudė į savus“.
L.Linkevičius: Rusija kerštauja
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kerštu vadina Rusijos pradėtą tyrimą dėl keturių Lietuvos teisėjų, paskelbusių nuosprendį Sausio 13-osios byloje.
„Galėčiau ir taip pavadinti, kad tai yra savotiškas kerštas“, – BNS trečiadienį sakė ministras.
„Sunku kažkaip vertinti, nes šiaip yra apgailėtina situacija“, – pridūrė jis.
Į Rusijos sprendimą sureagavo ir Vytautas Landsbergis.
„Veidrodinis Lietuvos atsakas būtų iškelti bylas Rusijos feikinio „tyrimų komiteto“ nariams už Lietuvos teisėjų terorizavimą. O gal tas „tyrimų komitetas“ kelia bylas ir Pietų Afrikos Respublikos teisėjams? O gal ir Jungtinės Karalystės teisininkams už bylas Rusijos teroristams-nuodytojams?“ – klausia V.Landsbergis.
Teisėjų taryba dar negavo informacijos iš Rusijos
Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas apgailestauja dėl Rusijos pradėto tyrimo prieš Sausio 13-osios bylą nagrinėjusius teisėjus ir sako, kad demokratinėje visuomenėje tai būtų neįsivaizduojama.
„Lieka apgailestauti, kad užsienio valstybė kitos šalies nepriklausomo teismo nuosprendį laiko nusikalstama veika – politinės priešpriešos neturėtų būti sprendžiamos baudžiamosios teisės priemonėmis“, – komentare BNS trečiadienį teigė A.Valantinas. Jo poziciją perdavė Nacionalinė teismų administracija.
„Demokratinėje visuomenėje teismų priimti sprendimai kvestionuojami tik nustatyta tvarka, o baudžiamoji atsakomybė už sąžiningą teisėjo pareigų atlikimą negalima ir neįsivaizduojama“, – pažymi Teisėjų tarybos pirmininkas.
Teisėjų taryba taip pat atkreipia dėmesį, kad iš Rusijos nėra gavusi jokios oficialios informacijos apie Lietuvos teisėjų atžvilgiu pradėtą tyrimą.
Vilniaus apygardos teismas kovo 27-ąją paskelbė nuosprendžius kaltinamiesiems Sausio 13-osios byloje. Kaltinimai dėl 1991 metų sovietų agresijos buvo pateikti 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jie visi pripažinti kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Nuteistiesiems skirtos laisvės atėmimo bausmės nuo 4 iki 14 metų.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. 32 asmenims buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, per 1000 buvo kitaip sužaloti.
-
Skelbiant nuosprendžius Sausio 13-osios byloje – Kremliaus melai ir gąsdinimai
-
Nuteistųjų Sausio 13-osios byloje Lietuva ieško tik Europos Sąjungoje
-
Sausio 13-osios byla baigta: Rusija jau ėmėsi tarptautinio bandito taktikos, o ką Lietuva?
-
Rusijos URM žada reaguoti į Sausio 13-osios bylos nuosprendį
