Rusijos kerštas Ukrainai: kaip numylėtas vietas pavertė tiksinčiomis bombomis

Per paskutinius mėnesius Rusijos pajėgos užpuolė beveik 250 degalinių visoje Ukrainoje. Tai, kaip sako pareigūnai, analitikai ir degalinių operatoriai, yra sisteminga ir žudikiška atsako į Ukrainos smūgius naftos perdirbimo gamykloms kampanija.

Degalinės, buvusios numylėta ir keistoka ukrainiečių gyvenimo dalimi, tapo nerimo ir baimės šaltiniu.

Ukraina tvirtina, kad jos tolimojo nuotolio smūgių prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas tikslas – nutraukti pajamų srautą, maitinantį Rusijos karo mašiną, ir daryti spaudimą Kremliui, kad šis nutrauktų karo veiksmus.

Brendan Hoffman/ „The New York Times“/Apšaudyta degalinė Ukrainoje

Tuo tarpu Rusijos valstybinė žiniasklaida skelbia, kad savo smūgiais prieš degalines Ukrainoje siekia sutrikdyti Kyjivo ginkluotųjų pajėgų transporto logistiką.

Tačiau, kaip atkreipia dėmesį ukrainiečiai, skirtingai nuo atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūros objektus, degalinėse, į kurias skrenda rusų dronai, kasdien lankosi daugybė civilių.

Naftos perdirbimo gamyklos, kurioms smūgiuoja Ukraina, yra valstybinės arba priklauso didelėms bendrovėms. Tuo tarpu didžioji dauguma degalinių Ukrainoje tebėra mažmeninių įmonių rankose.

Taip, kartais jose lankosi ukrainiečių kariai, tačiau jų negalima vadinti kariniais objektais. Be kita ko, smūgiai civiliams skirtoms degalinėms neturi jokio poveikio karinei degalų tiekimo logistikai, įvertino buvęs Ukrainos gynybos ministro patarėjas Serhijus Beskrestnovas.

„Vienintelis šių atakų tikslas – teroras prieš civilius gyventojus“, – pabrėžė jis.

Atakų prieš degalines Ukrainoje statistiką Rusijos gynybos ministerija jau įtraukė į kasdienes savo ataskaitas. Rusijos pusė taip pat skelbia vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti dronų smūgiai prieš degalines, esą „aktyviai naudojamas“ Ukrainos kariuomenės.

Brendan Hoffman/ „The New York Times“/Apšaudyta degalinė Ukrainoje

Vadinamasis Rusijos karinis tinklaraštininkas „Rybar“ savo kanale platformoje „Telegram" anksčiau atkreipė dėmesį, kad ši Rusijos pajėgų kampanija „įgauna pagreitį“.

Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms sukėlė degalų stygių Rusijoje, tačiau rusų išpuoliai prieš degalines kol kas labiau sukrėtė ukrainiečių psichiką nei degalų tiekimo grandines.

Ukrainiečiams degalinės reiškia kur kas daugiau nei vien tiktai degalus. Žmonėms tai – socialiniai centrai, pagarsėję dešrainiais ir nepriekaištingai švariais tualetais. Tai – tarpinės stotelės civiliams, keliaujantiems per šalį, kurios oro erdvė užverta jau daugiau nei ketverius metus.

Prie fronto linijos esančios degalinės suteikia prieglobstį ką tik iš mūšio grįžusiems kariams: tai yra vieta, kur jie, siurbčiodami latės kavą, gali pabendrauti su bendražygiais, pagalbiniu personalu ir civiliais.

Tačiau dabar vairuotojai stengiasi kuo rečiau stoti degalinėse, vengia pertraukėlių į tualetą, o papildomus degalus vežasi su savimi kanistruose.

Kai jie vis dėlto stabteli, būna, paleidžia degalų siurblį ir skubiai pasišalina nuo kolonėlės, aplenkdami parduotuvę. Tada nuošaliai laukia, kol užsipildys bakas. Žmonės stengiasi čia nebeužsibūti, jeigu tik gali to išvengti. Net dalis darbuotojų per pertraukėles užsirūko atokiau nuo degalinių.

Brendan Hoffman/ „The New York Times“/Viena iš Ukrainos degalinių prieš apšaudymą

Naujosios Rusijos smūgių kampanijos pėdsakai matyti visoje Ukrainoje. Važiuojant tarp Dnipro ir Zaporižios miestų, kone kas antra degalinė sudegusi iki pamatų. Kitų darbo laikas visai nebeaiškus: vieną naktį degalinė gali būti atidaryta, o kitą jau nedirbti.

Vieną vakarą, visai neseniai, prie šio greitkelio esanti degalinė buvo beveik tuščia, išskyrus karius, sustojusius pripildyti sunkvežimį degalų. Nebuvo net darbuotojų. Jie atsitraukė nuo degalinės arčiau kelio, kad stebėtų viską bent pusės kilometro atstumu.

Išš Charkivo šiaurės rytų Ukrainoje vedančiame kelyje – visiškai sunaikintos dvi viena priešais kitą stovinčios degalinės. O aplink iš jų likusius kraterius-dvynius mėtėsi „Shahed“ dronų fragmentai. Virš kolonėlių liko kabėti tik garsiai girgždantys vėjyje, į kaspinus susisukę metalo lakštai.

Vos už 10 minučių kelio automobiliu – dar viena iki pamatų sudeginta degalinė. Kitoje – pajuodęs, smūgio nublokštas degalų siurblys, o iš sugriautos degalinės griuvėsių kyšojo servetėlių pakuotės ir stebėtinai nesudužęs puodelis, ant kurio anglų kalba parašyta: „Kava mane išbudina. Jėzus mane veda pirmyn“.

Vienoje iš Charkivo degalinių, paženklintų smūgio žymėmis, prie įėjimo sukrauti cilindro formos smėlio maišai, o šalia kabo visai nesugadintas plakatas su įspėjimu ukrainietiškai: „ORO PAVOJAUS METU DEGALINĖ UŽDAROMA“. Ten taip pat buvo prirašyta, kad „darbuotojai turi palikti degalinę ir laukti priedangoje, kol baigsis oro pavojus“.

Kitoje degalinėje su lentomis užkaltais langais darbas vyko be pertraukų, net ir užkaukus oro pavojaus sirenoms.

Tyler Hicks/ „The New York Times“/Degalinės darbuotojai tiesia apsaugos nuo dronų tinklus

Šie Maskvos smūgiai jau pražudė keletą žmonių, tarp kurių ir Maksymas Oseredčiukas, kuris prieš prisijungdamas prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, dirbo laikraščio „The New York Times“ žurnalistų vairuotoju. Vyras žuvo birželį per išpuolį prieš Chersono geležinkelio stotį.

Liepos 6 d., Rusijos kareiviams atakavus degalinę Zaporižioje, žuvo du žmonės. Per išpuolį dieną prieš tai Izijume žuvo vyras. Liepos 1 d. smūgis degalinei Dnipropetrovsko srityje pasiglemžė degalinės operatoriaus gyvybę.

Nors Rusija nuožmiai apšaudo Ukrainos energetikos infrastruktūrą nuo pat plataus masto invazijos pradžios 2022 m., analitikai pastebi, kad po to, kai balandį ukrainiečių pajėgos sustiprino savo smūgius Rusijos teritorijos gilumoje, įvyko aiškus poslinkis. Viena po kitos Ukrainos degalinės tampa Rusijos dronų taikiniais.

Per tuos kelis mėnesius degalinės Ukrainoje buvo užpultos mažiausiai 246 kartus. Iš jų 194 smūgiai suduoti vien tik nuo birželio pradžios iki liepos 27 d., rodo pasaulinius konfliktus stebinčios ne pelno siekiančios organizacijos „Armed Conflict Location & Event Data“ (ACLED) duomenys.

Panašu, kad Rusija vykdo savo atakas bangomis. Liepos 24–25 d. smogta keturioms degalinėms Poltavoje. Liepos 7–8 d. naktį – trims degalinėms Odesoje. Liepos 3 d. atakuotos degalinės Sumuose, Černihive, Poltavoje ir Charkive. Dviem dienomis anksčiau vien Dnipropetrovsko srityje apšaudytos penkios degalinės.

Dauguma Rusijos smūgių buvo nukreipti į arčiau fronto linijos esančius regionus, tačiau, kaip teigia ACLED ir Kyjive įsikūrusi konsultacinė grupė „A-95“, atakų neišvengė ir vietovės, esančios toliau nuo mūšio lauko. Konsultacinės grupės atstovai taip pat pažymėjo, kad žmonės, vairuojantys degalų sunkvežimius, vis dažniau atsisako vykti į pavojaus zonas.

Kol vairuotojai ir klientai pervertina riziką, Ukrainos valdžia ir degalinių operatoriai bando griebtis atitinkamų priemonių.

Juri Larin/„Postimees“ nuotr./Sunaikinta degalinė Ukrainoje

Trostianece, Sumų srityje, kur dėl smūgių buvo sunaikintos visos apylinkėse esančios degalinės, valdžios institucijos įrengė mobilias degalų papildymo vietas. Prie kai kurių degalinių Donecko srityje, Rytų Ukrainoje, įrengti apsaugai nuo dronų skirti tinklai.

Vienas iš didžiausių degalinių tinklų „WOG“ pripažino, kad jų degalinės „patyrė vienus didžiausių nuostolių tarp degalų rinkos operatorių“.

Bendrovės atstovai rekomendavo žmonėms nepalikti automobilių šalia degalinių. Šį mėnesį taip pat buvo įvestas specialus darbo laikas arčiau fronto esančiose degalinėse. Joms nurodyta užsidaryti nuo 21 val. iki 7 val. ryto, naktimis išjungti lauko apšvietimą ir sustabdyti bet kokius degalų užpildymo veiksmus, skambant oro pavojaus sirenoms.

Ukrainos ekonomikos ministerija neatsakė į prašymus pakomentuoti, kokį finansinį poveikį šaliai daro šios Rusijos atakos. Ukrainos naftos ir dujų asociacija, šią kampaniją įvardinusi kaip bandymą „daryti psichologinį spaudimą visuomenei“, pabrėžė, kad Ukraina vis tiktai nesusidūrė su kainų šuoliu ir degalų trūkumu, kurį pastaraisiais mėnesiais skausmingai išgyvena rusai.

„Iš pirmo žvilgsnio tai primena situaciją Rusijoje, tačiau rezultatas yra radikaliai kitoks“, – socialiniame tinkle „Facebook“ komentavo „WOG“ generalinis vadovas Andrijus Pivovarskis.

„Rusijoje po smūgių prie degalinių susidaro eilės, atskiruose regionuose jaučiamas stiprus degalų trūkumas, o jų tiekimas yra pastoviai nutraukiamas", – kalbėjo jis.

Tuo tarpu Ukrainoje – viskas priešingai. Žmonės skubiai stabteli, kuo greičiau ištuštėjusiose degalinėse įsipila degalų ir skubiai nuvažiuoja.

Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.