Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Analitikai: Rusijos naujosios užsienio politikos prioritetas – verslas

Maskva, Kremlius
„Scanpix“ nuotr. / Maskva, Kremlius
Šaltinis: BNS
0
A A

Maskvos retorikoje jau nebegirdėti šaltojo karo laikus primenančių tiradų, nukreiptų prieš Vakarus. Jas pakeitė investuotojams ir verslui draugiškas tonas, skelbiantis pragmatizmo ir naudos viršenybę prieš ideologiją bei užgauliojimus.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos parengti naujos politikos metmenys, kuriuos šį mėnesį paviešino žiniasklaida, davė pagrindą diplomatų kalboms. Tačiau ekspertai sako, kad Maskva jau kurį laiką vykdo tokią politiką, o vienas aktyviausių jos propaguotojų yra prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

„Jeigu pažiūrėsime į sutartį dėl strateginės branduolinės ginkluotės, kuri pasirašyta su JAV, taip pat pagerėjusius santykius su Lenkija, susitarimą su Norvegija dėl sienų Arkties vandenyne, matomas atšilimas Vakarų atžvilgiu įvairiose srityse“, – sakė Kremliaus globojamo Šiuolaikinės plėtros instituto (INSOR) Maskvoje vadovas Igoris Jurgensas.

„Jei tai ne nauja užsienio politika, tai kas?“ – klausė jis.

Tačiau už šio naujo Rusijos politikos kurso iškyla akivaizdi realybė – Maskvai reikia užsienio pinigų ir ji supranta, kad turi elgtis taip, jog jų gautų.

2008 metų pasaulio finansų krizė smogė Rusijai skaudžiau, nei prognozavo Kremlius. Pernai šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 7,9 procento.

Įsiskolinusios daugiau nei 450 mlrd. JAV dolerių Rusijos kompanijos, kurių valdymo svertai buvo Vyriausybės rankose, apsižiūrėjo, kad Vakarų kapitalo investicijos joms tapo nebepasiekiamos. Nekonkurencingos, nuo naftos eksporto priklausomos Rusijos ekonomikos silpnybės buvo negailestingai iškeltos į viešumą.

Vyriausybės atsakas į ekonomines negandas buvo modernizavimo kampanija.

„Ekonomikos krizė eliminavo perdėtą puikybę, kuri žymėjo (Vladimiro) Putino prezidentavimo pabaigą“, – sakė Maskvos Carnegie centro direktorius Dmitrijus Treninas.

„Jei sutinkate su mintimi, kad nesiėmę modernizacijos būsite marginalizuoti, ir jei suprantate, kad esate nepajėgūs vieni vykdyti modernizacijos, tuomet jūsų užsienio politika gana aiški. Turite atsigręžti į išsivysčiusias šalis, kurios gali suteikti išteklių jūsų modernizacijai“, – pabrėžė D.Treninas.

Kremlius neabejotinai turi daugybę priežasčių siekti jų palankumo.

2007 metais V.Putinas, kuris tuo metu užėmė prezidento postą, sukėlė daug triukšmo, kai kalbodamas tarptautinėje saugumo konferencijoje Miunchene apkaltino Jungtines Valstijas, kurios neva „beveik nekontroliuojamai naudoja karinę jėgą“ siekdamos dominuoti pasaulyje ir primesti savo nuostatas kitoms šalims.

2008 metų rugpjūtį Rusija pasiuntė savo pajėgas į Jungtinių Valstijų sąjungininkę Gruziją, kai ši pamėgino jėga susigrąžinti separatistinės prorusiškos respublikos kontrolę. Tai nemažai prisidėjo prie Rusijos akcijų rinką ištikusio kracho.

Įvykių raida namuose taip pat neteikia optimizmo. Nepaisydami D.Medvedevo pažadų įgyvendinti reformas, užsienio investuotojai toliau skundžiasi dėl klestinčios korupcijos, nepatikimų teismų, biurokratijos naštos verslui ir prastos nuosavybės teisių apsaugos.

Pats D.Medevdevas vasarį Kremliuje vykusiame susitikime investicijų klausimais skundėsi, kad tiesioginės užsienio investicijos Rusijoje pernai sumažėjo 41 proc. ir šalis tarp 183 valstybių pagal sąlygas plėtoti verslą užėmė tik 120 vietą.

Besišypsantis veidas?

Balandį duodamas interviu danų žurnalistui D.Medvedevas prabilo apie Rusijos įvaizdžio problemą.

Paklaustas, koks, jo nuomone, Rusijos veidas turi būti dabar, kaip atsvara tam įvaizdžiui, kurį turėjo pasaulyje SSRS, prezidentas atsakė: „Toks, kaip mano šiandien – besišypsantis.“

„Mes neturime prieš nieką griežti dantų, pykti, pūstis, manyti, kad mus skriaudžia, kažkur nustumia, įvaro į kampą... Aš norėčiau, kad Rusija šypsotųsi ir kad jos veidas būtų šiuolaikiškas, jaunas“, – sakė jis.

Šį mėnesį rusų kalba leidžiamo savaitraščio „Newsweek“ paskelbtame įslaptintame dokumente apie užsienio politiką, kurio autentiškumo nei Kremlius, nei diplomatinė žinyba nepatvirtino, įvardijama 61 prioritetinė valstybė santykiams palaikyti.

Tarp šių šalių – Baltijos valstybės, kuriose, pasak dokumento autorių, pasinaudojus sunkmečiu būtų galima pigiai įsigyti pramonės bei energetikos įmonių.

Sąraše yra ir pagrindinės Rusijos verslo partnerės Europos Sąjungoje Vokietija, Italija bei Prancūzija, taip pat didelės rusiškos ginkluotės pirkėjos, tokios kaip Indija, Kinija ir Venesuela.

Kitas klausimas, ar pasauliniai investuotojai, susirūpinę euro zoną ištikusia krize, pastebės Maskvos pastangas.

„Deja, Rusijos pastangas sužavėti visiškai užgožė visuotinis sąmyšis pasaulio rinkoje“, – sakė Maskvoje įsikūrusio investicijų banko „Renaissance Capital“ tyrimų vadovas Rolandas Nashas.

„Šiuo metu visos jų pastangos eina vėjais“, – pridūrė jis.

Diplomatai sako, kad vis dar labai įtakingo griežtosios linijos Rusijos elito sparno kol kas nepavyko palenkti į naujos draugiškesnės užsienio politikos pusę ir jis nori, kad šalis apsidraustų.

„Jie mano, kad ši krizė įrodė, jog Rusija klydo pasikliaudama Vakarų pinigais, – sakė vienas ambasadorius, pageidaujantis likti anonimas. – Ir jie nemano, kad (Barackas) Obama atėjo ilgam – jie nori, kad Maskva būtų pasirengusi Pentagono „vanagų“ sugrįžimui į Vašingtoną po kelerių metų.“

Chrisas Weaferis, Rusijos investicijų banko „Uralsib“ vyriausiasis strategas, mano, kad praėjusių metų nesėkmingas V.Putino mėginimas tarpininkauti, jog būtų susitarta dėl Rusijos investicijų į vokiečių automobilių gamintoją „Opel“, yra puikus pavyzdys, kaip Maskva nori panaudoti savo investuotojų atžvilgiu draugišką užsienio politiką, siekdama paremti savo ekonomikos modernizavimą namuose.

„Rusijai reikia pasiekti, kad tokios kompanijos kaip „Opel“ investuotų Rusijoje, ir ji pati turi dirbti su savo automobilių gamintojais, kad padėtų šalies pramonei padidinti savo efektyvumą ir greitai modernizuotis“, – sakė Ch.Weaferis.

Tačiau tiesioginės naudos iš naujosios verslui palankios užsienio politikos daugiausia gavo valstybės kontroliuojamos kompanijos ir bankai, o ne privatus sektorius.

V.Putinas padėjo sudaryti virtinę naudingų susitarimų įvairiose pasaulio valstybėse Rusijos Vyriausybės kontroliuojamai didžiausiai šalyje naftos pramonės grupei „Rosneft“, dujų monopolininkei „Gazprom“, valstybinei atominės energetikos korporacijai „Rosatom“ bei valstybinei ginkluotės eksporto įmonei „Rosoboronexport“.

„V.Putinas tapo savotišku superpardavėju ar derybininku, padedančiu toms kompanijoms užsitikrinti sandorius“, – pabrėžė Ch.Weaferis.

Dėl V.Putino polinkio užsienio kelionių metu derėtis verslo sandorių klausimais kartais nepavyksta išvengti nepatogių situacijų.

Vienos Europos Sąjungos (ES) valstybės ambasadorius prisiminė, kaip kartą per susitikimą su jo šalies Vyriausybės vadovu V.Putinas mėgino derėtis dėl vieno energetikos sandorio sąlygų ir nustebo, kai jam buvo pasakyta, jog ministras pirmininkas tuo neužsiima.

„Na, ką gi, o aš tuo užsiimu ir aš esu ministras pirmininkas“, – į pastabą atsikirto Rusijos premjeras.

Maskvos Carnegie centro direktorius D.Treninas sako, kad moto „Rusijos reikalas yra verslas“ pirmą kartą buvo ištartas per V.Putino antrąją 2004–2008 metų kadenciją.

„Daug žmonių (po karo su Gruzija) manė, kad Rusija užsiima... žemių grobimu ir invazija į šalis kaimynes“, – sakė jis.

„Tačiau jų nedomina teritorijų užėmimas. Juos domina sėkmingas verslas, kaip jie jį supranta; tai grupė žmonių, kurie tuo pat metu vadovauja šaliai ir ją valdo. Jie yra „Rusija Inc.", – sakė D.Treninas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min