„Turime tris dienas, kol baterijos tebeveikia, – sakė agentūros „Roskosmos“ vadovas Vladimiras Popovkinas. – Nesakyčiau, jog tai nesėkmė. Padėtis nestandartinė, tačiau tai darbinė situacija.“
Raketa, nešanti „Fobos-Grunt“, pakilo iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane antradienį 20 val. 16 min Grinvičo (22 val. 16 min.) laiku. Ši misija turėjo būti pirmasis Rusijos kosminio aparato tarpplanetinis skrydis nuo 1996 metų, kai Marso zondas „Mars-96“ sudužo tuojau po starto.
„Fobos-Grunt“ kūrėjai suplanavo ambicingą misiją: šis aparatas turėjo įskrieti į orbitą aplink Marsą, nutupdyti zondą ant didžiausio šios planetos palydovo Fobo, pirmąkart paimti jo grunto mėginį ir parskraidinti jį į Žemę.
Raketa nešėja pakilo sklandžiai, tačiau zondas neišskriejo iš Žemės orbitos praėjus penkioms valandoms po starto, kaip buvo planuota.
„Panašu, kad nesuveikė variklio sistema, – nurodė V.Popovkinas. – Tai reiškia, kad (zondas) nesusiorientavo pagal žvaigždes.“
Zondas toliau skries aplink Žemę, o ekspertai turės tris dienas, per kurias galės mėginti perprogramuoti šį aparatą ir nukreipti jį Raudonosios planetos link.
„Fobos-Grunt“ projektas labai svarbus Rusijos kosminei programai, kuri vėl mėgina konkuruoti su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) tarpplanetinių skrydžių srityje.
V.Popovkinas sakė, kad skrydžių valdymo centras stebi zondo judėjimą Žemės orbitoje ir kad aparato bakuose tebėra pakankamai degalų.
