„Nepaisydamas konkrečių balsavusiųjų referendume skaičių, manau, kad jo rezultatai yra laimėjimas tų, kurie kovoja Latvijoje dėl rusų kalbos teisių“, – sekmadienį agentūrai „Interfax“ pareiškė K.Kosačiovas.
Jis pažymėjo, kad inicijuodami referendumą dėl šios problemos Latvijos rusakalbiai gyventojai reagavo į mėginimus visiškai uždrausti rusų kalbos dėstymą mokyklose.
„Tas faktas, kad referendume dalyvavo tiek Latvijos piliečių, manančių, jog svarbu didinti rusų kalbos statusą, neleis valdžiai rimtai nagrinėti nacionalistinių partijų reikalavimų“, – pabrėžė K.Kosačiovas.
Jis pažymėjo, kad didelis žmonių, balsavusių už rusų kalbos statuso didinimą skaičius, patvirtina, jog „padėtis šiuo požiūriu dabar nenormali ir kad reikia reikalauti papildomo problemos sprendimo, tai yra rusų kalbos vartojimo – jeigu ne visos šalies mastu kaip valstybinės, tai miestų ir savivaldybių darinių, kur tankiai gyvena rusiškai kalbantys gyventojai, lygiu“.
„Tie, kurie dabar spekuliuos skaičiais, gautais referendume, taip pat neturi pamiršti, kad daugiau kaip 300 tūkst. Latvijos gyventojų, neturinčių jos pilietybės, buvo dirbtinai nušalinti nuo dalyvavimo šiame plebiscite, ir jie toliau kovos už savo humanitarines ir politines teises“, – pabrėžė K.Kosačiovas.
Jis vertina referendumo rezultatus kaip „rimtą signalą Latvijos valdžiai dėl šios problemos sprendimo“.
Latvijoje šeštadienį referendume už antrosios valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai balsavo 22,5 proc. piliečių, o prieš – 77,22 procento.
Referendume balsavo 1 087 284 žmonės, arba 70,37 proc. gyventojų.
