Rusijos Valstybės Dūma be debatų pritarė šiam teisės aktui 420 balsais prieš septynis, o vienas deputatas susilaikė.
Keli protestuotojai surengė piketą prie parlamento pastato, reikalaudami atmesti šį įstatymą.
Balsavimas penktadienį vyko per iš esmės formalų ir galutinį trečiąjį šio teisės akto skaitymą, o dėl jo rezultato nebuvo abejojama.
Kremliaus šalininkų dominuojami aukštieji parlamento rūmai tikriausiai patvirtins šį draudimą gruodžio 26 dieną, o tuomet jis bus perduotas pasirašyti prezidentui Vladimirui Putinui.
Tačiau debatai šia tema taip pat atskleidė nesutarimus Rusijos vyriausybėje tarp griežtos antiamerikietiškos retorikos šalininkų ir tų, kurie pristatyti Maskvą kaip racionalią partnerę, nelinkusią į priešiškus veiksmus.
Rusijos lyderis ketvirtadienį gana aiškiai nurodė esantis pasiruošęs pasirašyti šį įstatymą, kad jis įsigaliotų nuo sausio 1 dienos.
Naujasis draudimas užkirstų kelią apie tūkstančio Rusijos našlaičių įvaikinimui per metus . Jis taip pat demonstruoja, jog Rusijos ir JAV santykiuose vėl didėja įtampa.
Tačiau debatai šia tema taip pat atskleidė nesutarimus Rusijos vyriausybėje tarp griežtos antiamerikietiškos retorikos šalininkų ir tų, kurie pristatyti Maskvą kaip racionalią partnerę, nelinkusią į priešiškus veiksmus.
Keli įtakingi vyriausybės pareigūnai kaltino deputatus žaidžiant rizikingus populistinius žaidimus, kurie gali dar labiau pabloginti Maskvos ir Vašingtono santykius.
Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas draudimą įsivaikinti amerikiečiams vadino klaida. Tai buvo labai retas žingsnis, kai diplomatijos vadovas nesutiko akivaizdžia Kremliaus pozicija dėl aktualiausių vidaus politikos klausimų.
Pats V.Putinas anksčiau šią savaitę pripažino, kad Dūmos deputatai demonstruoja per didelį pyktį Vašingtonui nei pageidautų Kremlius.
Tačiau jis ketvirtadienį ir vėl užsipuolė Jungtines Valstijas per savo kasmetinę spaudos konferenciją.
„Suprantu, kad Valstybės Dūmos atsakas buvo emocingas, tačiau manau, kad jis tinkamas“, – V.Putinas sakė žurnalistams.
Naujasis Rusijos įstatymas buvo priimtas po to, kai JAV prezidentas Barackas Obama praeitą savaitę pasirašė vadinamąjį Magnickio aktą, numatantį sankcijas Rusijos pareigūnams, siejamiems su vieno teisininko mirtimi Maskvos kalėjime 2009 metais.
Sergejus Magnickis mirė po to, kai nusprendė atskleisti lėšų grobstymo schemą policijoje, pagal kurią pareigūnai esą pasisavino 235 mlrd. JAV dolerių.
S.Magnickio artimieji ir darbdaviai – buvusi didžiausia Rusijoje Vakarų šalių kapitalo investicijų bendrovė „Hermitage Capital“ – mano, kad jis buvo kankinamas kalėjime ir galiausiai mirė nuo sumušimų.
Rusijos tyrėjai atmetė šiuos kaltinimus ir iki šiol vykdo tyrimą dėl įtariamo paties S.Magnickio sukčiavimo.
