„Ten, mano nuomone, toliau grobia tai, kas prisigrobta. Reikia suprasti, kuo virs visa ši istorija“, – D.Medvedevas sakė per susitikimą su savo pavaduotojais.
Pirmajame oficialiame Maskvos komentare dėl naujojo susitarimo vyriausybės vadovas pabrėžė, kad būtina išanalizuoti, „kaip ši padėtis atsispindės pasaulio rinkose, įskaitant Rusiją“.
Dėl 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) finansinio gelbėjimo paketo Rusijos fiziniai ir juridiniai subjektai, laikantys Kipre apie 31 mlrd. JAV dolerių (82,4 mlrd. litų), praras dalį savo lėšų pagal numatomą didesnių nei 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų) indėlių „apkarpymą“ didžiausiame šios salos banke.
Maskvos investicinis bankas „Alfa Bank“ pažymėjo, kad „pagal šį susitarimą didesnė našta bus užkrauta didesniems, daugiausiai rusiškiems, indėliams“.
Rusija piktai reagavo į originalų planą, pagal kurį buvo numatoma pritaikyti vienkartinį 10 proc. mokestį visiems Kipre laikomiems didesniems nei 100 tūkst. eurų indėliams. Šis susitarimas žlugo, kai jį atmetė Kipro parlamentas.
Europos derybininkai ir Kipro pareigūnai dar nesusitarė dėl kai kurių esminių detalių, kurios lems, kiek skausmingi bus stambiųjų indėlių apkarpymai Kipro didžiausiame banke.
Papildyta 14.39 val. V.Putinas nurodė vyriausybei išnagrinėti Kiprui suteiktos paskolos restruktūrizavimą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė savo vyriausybei išnagrinėti galimybes restruktūrizuoti 2,5 mlrd. eurų (8,6 mlrd. litų) paskolą, kurią Maskva suteikė Kiprui 2011 metais ir kuri turi būti grąžinta iki 2016-ųjų, pirmadienį paskelbė Kremlius.
V.Putinas nurodė „vyriausybei ir Rusijos finansų ministerijai dirbti su savo partneriais dėl anksčiau Kiprui suteiktos paskolos restruktūrizavimo klausimo“, naujienų agentūros citavo prezidento atstovą spaudai Dmitrijų Peskovas.
