Atidarydamas konferenciją Maskvoje su Europos Komisijos vadovu Jose Manueliu Barroso, D.Medvedevas išpeikė Europos strategiją dėl tos euro zonos narės, atsidūrusios ant bankroto slenksčio, finansinio gelbėjimo.
„Schema, kuri dabar yra aptarinėjama dėl Kipro, dabar atrodo visiškai absurdiška, – pažymėjo D.Medvedevas. – Manau, kad bet kokiu atveju euro zona galėtų nagrinėti būsimą planą dėl Kipro reguliavimu dalyvaujant visoms suinteresuotoms šalims, įskaitant Rusijos struktūras.“
Premjeras šiuos komentarus išsakė, kai Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas ketvirtadienį ruošėsi tolesnėms deryboms su M.Sariu. Per ankstesnį jų susitikimą trečiadienį jokios pažangos nebuvo pasiekta.
Duodamas interviu, kurį anksčiau ketvirtadienį paskelbė Rusijos vyriausybės tinklalapis, D.Medvedevas pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES), Europos Komisija ir Kipro vyriausybė, mėginančios sureguliuoti skolų krizę, elgiasi tarsi „bulius porceliano parduotuvėje“.
Duodamas interviu Europos žiniasklaidai, D.Medvedevas pagrasino, kad Rusija gali atšaukti sutartį su Kipru dėl dvigubo apmokestinimo.
Anksčiau šią savaitę Kipro įstatymų leidėjai atmetė itin nepopuliarų pasiūlymą pritaikyti vienkartinį iki 9,9 proc. mokestį bankų indėliams, didesniems nei 20 tūkst. eurų (69 tūkst. litų), kuris buvo pateiktas kaip viena iš sąlygų, šaliai siekiant užsitikrinti ES vadovaujamą 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) vertės finansinio gelbėjimo programą.
Ketvirtadienį Kipro lyderiai tarsis dėl naujo plano, turinčio atverti kelią šiai paskolai.
Duodamas interviu Europos žiniasklaidai, D.Medvedevas pagrasino, kad Rusija gali atšaukti sutartį su Kipru dėl dvigubo apmokestinimo.
„Turime sutartį su Kipru dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, tačiau nežinau, ar šiuo atveju tokia sutartis mums reikalinga – gali būti iškeltas klausimas dėl tos sutarties nutraukimo, jos denonsavimo“, – pažymėjo jis.
Rusijos bendrovių ir piliečių, tarp jų kai kurių turtingų verslo magnatų, pinigai sudaro nuo trečdalio iki pusės visų Kipro bankuose laikomų indėlių, o jų suma, kaip manoma, yra didesnė negu 30 mlrd. JAV dolerių.
D.Medvedevas taip pat sakė, kad Rusija svarstys galimybę mažinti savo eurų atsargas.
„41-42 proc. mūsų atsargų denominuotos eurais – tai daug pinigų, tačiau mums, kaip ir bet kuriai šaliai, svarbu nuspėjamumas. Tuo tarpu pasiūlymas, kuris buvo pateiktas, ne vien nenuspėjamas – esama ženklų, kad jam stinga racionalumo“, – pareiškė D.Medvedevas.
Premjeras skundėsi, jog dėl krizės Kipre buvo užblokuotos kai kurių Rusijos vyriausybinių agentūrų sąskaitos tos šalies bankuose.
„Daug mūsų vietų visuomeninių įstaigų dirba per Kiprą. Dabar jų pinigai užblokuoti dėl neaiškių priežasčių, nes tų pinigų šaltinis yra aiškus. Tie pinigai visur deklaruoti. Tarp jų yra priklausančių vyriausybės struktūroms“, – aiškino jis.
„Štai kodėl turime laikytis gana griežtos pozicijos dėl įvykių, susijusių su Kipru ir Kipro skolų reguliavimu“, – pridūrė D.Medvedevas.
