Sekite 15min Google
Prie savo partnerės Rusijos prisijungė Iranas – JAV vykdoma jūrų blokada Teherane sukėlė ilgas eiles degalinėse, rašo dienraštis „Financial Times“ (FT).
Bijo, kad karas gali atsinaujinti
Dvidešimties litrų apribojimas vienam automobiliui verčia vairuotojus sugrįžti vėl ir vėl, dienraščiui pasakojo vienos iš sostinės degalinių darbuotojas. Pasak jo, žmonės skuba papildyti degalų atsargas, „kol jų bakai dar neištuštėjo, bijodami, kad karas gali atsinaujinti arba kainos pakilti“.
Valstybinė kuro vartojimo optimizavimo organizacija įspėjo apie „kritinį“ benzino trūkumą. Jos duomenimis, Iranui trūksta 15 mln. litrų, kad būtų patenkinta 135 mln. litrų paros paklausa. Vadinasi, deficitas viršija 11 proc.
Rusijoje dar blogiau
Rusijoje situacija dar prastesnė. „Rystad Energy“ vertinimu, perdirbimo apimtys yra trečdaliu mažesnės už sezoninę normą, nes nuo rugpjūčio pradžios buvo atakuota daugiau nei 10 naftos perdirbimo gamyklų, mažiausiai penkios sustabdė darbą (o kai kurios įmonės taip ir neatnaujino veiklos po birželio-liepos mėnesių Ukrainos bombardavimų bangos).
Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) skaičiavimais, liepą Rusija išgavo 8,76 mln. barelių žaliavinės naftos per parą, nors „OPEC+“ kvota siekia 9,82 mln. barelių. Tačiau dėl prarastų perdirbimo pajėgumų ji ne tik uždraudė kuro eksportą, bet ir pradėjo jį pirkti iš Indijos, Maroko bei Turkijos, o benzino importą iš Baltarusijos padidino 25 kartus.
Iranas neturi pakankamų naftos perdirbimo galimybių
Irane dalis naftos perdirbimo gamyklų taip pat nukentėjo per Izraelio ir JAV smūgius prasidėjus kariniams veiksmams šį pavasarį. Be to, Iranas, išgaunantis 2,6 mln. barelių žalios naftos per parą (TEA duomenys už liepą – kai pajėgumai siekia 3,8 mln. barelių), neturi pakankamų perdirbimo galimybių. Todėl didelė benzino dalis buvo importuojama, tačiau dabar tai beveik neįmanoma dėl jūrų blokados, kurią JAV atnaujino liepos 14 dieną, rašo FT.
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį pareiškė, kad vykdant ekonominį karą prieš Iraną, jo prekybos partneriams bus suteiktas „tam tikras terminas“ komerciniams ryšiams nutraukti, o organizacijos, padedančios Teheranui plauti pinigus arba apeiti sankcijas, gali būti „atjungtos nuo JAV finansų sistemos“. Panašiai tą pačią dieną Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sąjungininkams pasiūlė nutraukti kuro tiekimą Rusijai.
Problema – Irano benzino subsidijų sistema
Kuro deficitą Irane gilina subsidijų sistema, dėl kurios benzinas šalyje išlieka vienas pigiausių pasaulyje – 15 000-50 000 rialų (0,0075-0,25 JAV dolerio). Vyriausybė, kuriai pastaraisiais mėnesiais teko aktyviai naudoti strategines atsargas, teigia, kad dabartinis mechanizmas nebėra tvarus dėl beveik 90 proc. siekiančios infliacijos, rialo kurso kritimo iki istorinių žemumų ir karo sukeltų tiekimo sutrikimų, pažymi „Financial Times“.
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas rugpjūtį pareiškė, kad benzino pardavimas žemesnėmis nei rinkos kainomis atima iš vyriausybės išteklius, reikalingus maisto subsidijoms ir darbuotojų paramai.
„Kas pasakė, kad vyriausybė turi pirkti benziną po 1,3 mln. rialų už litrą, o paskui jį parduoti po 15 tūkstančių rialų?“ – sakė jis.
Tačiau neseniai vykdytas bandomasis benzino kainų didinimo projektas Kermano provincijoje buvo sustabdytas praėjus vos kelioms valandoms po jo pradžios. Šalyje gerai prisimenami 2019 metų įvykiai, kai staigus kainų šuolis sukėlė protestus daugelyje miestų, pasibaigusius žmonių žūtimis.
