Sekite 15min Google
Pasak tyrėjų, su Rusija susijusios paskyros Europoje nuolat platina destabilizuojančius naratyvus, dažnai palaikančius kraštutinių dešiniųjų retoriką migracijos klausimais.
Tačiau „411“ ir kiti ekspertai teigia, kad po Seutos krizės užfiksuotos dezinformacijos mastas ir koordinavimas išsiskyrė iš ankstesnių atvejų. Jų vertinimu, tokios grupės šiandien yra geriau organizuotos ir turi gerokai didesnį poveikį nei prieš kelerius metus.
„Tai nuolat matome visoje Europoje. Atrodo, kad egzistuoja tam tikras mechanizmas arba struktūra. Vis dažniau pastebime, kad po tokių krizių įvairiose Europos šalyse vyksta panašus eskalavimas. Tai pernelyg dažnas sutapimas, kad būtų galima tai paaiškinti vien spontanišku prisijungimu prie populiarios temos“, – sakė Briuselyje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Alliance4Europe“ vyriausiasis tyrėjas Samanas Nazari.
Dezinformacijos banga prasidėjo rugpjūčio 1-ąją – kitą dieną po to, kai dešimtys tūkstančių žmonių mėgino patekti į Ispanijos anklavą Seutą iš Maroko. Tai buvo kelių dienų migracijos krizės dalis, per kurią į teritoriją, kaip manoma, pateko apie 72 tūkst. migrantų. Dauguma jų netrukus buvo grąžinti.
Skleidė sąmokslo teorijas
Tyrimo duomenimis, su Rusija siejamos paskyros įvykius vaizdavo kaip tyčinį koordinuotą „puolimą“, teigė, kad valdžios institucijos esą yra bendrininkės, o kai kuriose žinutėse buvo platinamos islamofobinės ir antisemitinės sąmokslo teorijos.
Šie naratyvai vos per šešias valandas buvo išplatinti septyniomis kalbomis ir sulaukė daugiau kaip 720 tūkst. peržiūrų. Tokias išvadas „411“ padarė išanalizavusi apie 4,5 mln. socialinių tinklų įrašų.
Kitos kraštutinių dešiniųjų paskyros ragino nacionalistus vykti į Seutą ir „patruliuoti“ prie verslų bei gyvenamųjų namų, o dalis jų, kaip teigiama, koordinavo savo veiksmus.
Migrantai informacija dalijosi tarpusavyje
Anot pranešimo, socialiniai tinklai atliko svarbų vaidmenį ir per pačią migracijos bangą. Internete pasklidę gandai paskatino jaunus marokiečius patikėti, kad siena yra atvira, o kiti dalijosi patarimais, kaip pasiekti Seutą.
„411“ analizė patvirtino, kad tarp potencialių migrantų vyko intensyvus tarpusavio informacijos apsikeitimas apie kelionės organizavimą. Daugiausia tai vyko virusinių vaizdo įrašų komentarų skiltyse. Tyrėjų vertinimu, ši koordinacija buvo spontaniška ir daugiausia kilo iš mažų anoniminių paskyrų, o ne iš vieno organizuoto verbavimo kanalo.
Pėdsakai veda į „Rybar“ ir „Pravda“ tinklą
Tuo pat metu socialiniuose tinkluose prasidėjo stipri kraštutinių dešiniųjų reakcija.
Vienu iš propagandos kampanijos šaltinių tyrėjai įvardijo „Telegram“ kanalą „Rybar“, kuris, Jungtinės Karalystės institucijų duomenimis, yra susijęs su Rusijos žvalgyba. Kanalo patronuojančiai bendrovei Europos Sąjungoje taikomos sankcijos.
Vėliau „Rybar“ žinutes ėmė masiškai platinti vadinamasis „kartotojų“ (angl. repeater) paskyrų tinklas. Tarp jų buvo ir su „Pravda“ tinklu susijusios paskyros – tarptautinė operacija, skleidžianti Kremliaus propagandą įvairiose pasaulio šalyse.
S.Nazari teigė, kad dezinformacijos kampanijos atrodo koordinuotos, todėl reikėtų tirti, ar nėra uždarų forumų ar kitų struktūrų, kuriose kraštutinių dešiniųjų veikėjai derina propagandos sklaidą.
Mobilizacija vyko gerokai greičiau nei 2021-aisiais
„411“ vyriausiasis tyrėjas Nedas Mendezas pažymėjo, kad dezinformacija apie Seutos krizę šiemet išplito gerokai greičiau nei 2021 m., kai per panašų incidentą sieną kirto apie 8 tūkst. migrantų.
Nors ir tuomet kraštutiniai dešinieji bandė išnaudoti situaciją, šįkart jų naratyvų platinimas vyko žymiai sparčiau, o raginimai mobilizuotis nacionalistus į pagrindinę Seutos aikštę sukvietė vos per kelias dienas.
„Šį procesą galima palyginti su itin specifiniu ir gerai organizuotu informacijos greitkeliu. Jei dezinformacija patenka į šį tinklą, ji sulaukia tokio sustiprinimo, kokio įprastas turinys paprasčiausiai negali pasiekti“, – sakė N.Mendezas.
Tyrimo autoriai perspėja, kad didžiausią grėsmę kelia ne pati Seutos krizė, o jau sukurta informacijos sklaidos infrastruktūra.
„Kitą kartą, kai Viduržemio jūros regione kils naujas pasienio incidentas, tie patys perdavimo tinklai jau bus pasirengę akimirksniu perimti ir išplatinti panašius naratyvus“, – teigiama „411“ analizėje.
