Žymus karinis tinklaraštininkas „Rybary“ atkreipė dėmesį, kad smūgis, kurio metu vietoje kovinių galvučių buvo naudojami „kinetiniai muliažai“, „turi daugiau psichologinį poveikį, kuris, žinoma, kaskart vis mažėja“.
„Orešniko“ tikslas nebuvo joks „strateginis ar bent jau simbolinis objektas“, pažymėjo kitas žinomas kanalas „Dva majora“. Jo teigimu, karinis smūgio beprasmiškumas jau „nesukelia tokių pakilių nuotaikų kaip pirmojo „Orešniko“ laikais“.
„Daugelis tikėjosi skausmingesnio smūgio priešui“, – rašoma kanale.
„Kvaila švaistyti tokį brangų metalą. Dėl gražaus vaizdo, kuriuo jau niekas (išskyrus pensininkus) netiki“, – piktinosi „Z“ tinklaraštininkas Vladimiras Romanovas.
„Orešniko“ panaudojimą su pasakojimais močiutėms per televiziją taip pat susiejo ir įprastai prokremliškas apžvalgininkas „Voenkorkoten“.
„Visa šių brangių keršto smūgių esmė yra ta, kad fronte katastrofiškai trūksta „Mavikų“ ir FPV“, – rašo Anatolijus Radovas. Jo teigimu, Ukrainos ginkluotosios pajėgos 2–3 kartus pranoksta Rusijos kariuomenę dronų skaičiumi, dėl ko pavasario–vasaros puolimas stringa, patiriant „didelius nuostolius“, o kartais baigiasi Rusijos ginkluotųjų pajėgų pozicijų praradimu.
„Tačiau Putinui buvo pranešta, kad su „Mavikais“ viskas puiku, o dėl FPV mes apskritai pranokstame ukrainiečius, o tai yra didžiausias melas“, – rėžė A.Radovas.
Rusijos karinė vadovybė galėjo atakuoti Kyjivą, bandydama nukreipti visuomenės dėmesį nuo nesėkmių mūšio lauke, taip pat taip norėdama pademonstruoti jėgą ir galią tiek vidaus, tiek užsienio auditorijai, įvertino Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Naujienų portalas „Military Intelligence“ atkreipė dėmesį, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos, pasitelkusios dronus, perėmė ugnies kontrolę virš kelio R-280 „Novorossija“ – pagrindinio sausumos koridoriaus į Krymą.
„Priešo užduotis yra sutrikdyti bet kokią pusiasalio logistiką, įskaitant netgi buitinių prekių pristatymą. O kas pusmetį paleidžiami tuščių „Orešnik“ raketų šūviai į Kyjivą, deja, šios problemos neišspręs“, –kritikos nešykštėjo tinklaraštininkas „Karinis informatorius“.
Vėjais paleido šimtą milijonų
Panašų vertinimą „Kyiv24“ eteryje išsakė ir avacijos ekspertas Bohdanas Dolyncia.
Pasak jo, vienos tokios raketos kaina, pagal įvairius vertinimus, gali siekti nuo 40 iki 100 mln. JAV dolerių. Tuo tarpu smūgio poveikis, atsižvelgiant į pasekmes, neatitinka tokių išlaidų. Apskritai, pabrėžė jis, šis puolimas neturėjo nei strateginio, nei taktinio tikslo.
„Be psichologinio spaudimo ši raketa neturi jokio papildomo tikslo, neatsižvelgiant į jos kainą, kuri yra nepaprastai didelė... Tai reiškia, kad tokios akcijos kaina prilygsta keliems tūkstančiams dolerių, tačiau rusams ji iš tikrųjų kainavo iki šimto milijonų dolerių“, – pažymėjo ekspertas.
Rusijos gynybos ministerija sekmadienį patvirtino masinį smūgį balistinėmis raketomis ir „Orešnik“, pabrėždama, kad jis neva buvo suduotas atsakant į Ukrainos išpuolius prieš civilinius objektus Rusijos teritorijoje. Ministerija pridūrė, kad „smūgio tikslai pasiekti, visi numatyti objektai sunaikinti“.
Vidutinio nuotolio balistinė raketa RS-26 „Rubiež“ („Orešnik“) smogė netoli Bilos Cerkovos miesto Kyjivo srityje. Rusijos pajėgos raketą paleido iš Kapustin Jaro poligono.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad svarbu, jog tai Rusijai nepraeitų be pasekmių.
-
Per brutalų Rusijos smūgį Kyjivui sužeisti 87 žmonės
-
„The Guardian“: Putinas žengia į sudėtingiausią savo valdymo laikotarpį
-
Šaltiniai: kaip Peskovas bandė atkalbėti Putiną nuo vieno veiksmo
-
Rusija atakavo Pavlohradą: sužeisti 5 žmonės, įskaitant vaiką
-
Rado pigų būdą, kaip apsaugoti Ukrainos miestus nuo Rusijos dronų ir raketų
-
Išbandė prieš Ukrainą naują ginklą: kas žinoma apie reaktyvinius Rusijos atakos dronus
