Neutralios Švedijos diplomatas R.Wallenbergas 1944 metų liepą buvo paskirtas dirbti nacių okupuotame Budapešte.
Per paskutinius Holokausto mėnesius jis sugebėjo išgelbėti dešimtis tūkstančių žydų, išdavęs jiems švediškus pasus.
Tačiau likus keliems mėnesiams iki karo pabaigos R.Wallenbergas buvo suimtas į Vengriją įsiveržusių Sovietų Sąjungos pajėgų, išsiųstas į Maskvą ir, kaip teigia oficialūs Rusijos šaltiniai, mirė viename sostinės kalėjime 1947 metais.
R.Wallenbergo dukterėčia Marie Dupuy liepą į teismą padavė Federalinę saugumo tarnybą (FSB) – sovietinių KGB ir NKVD paveldėtoją – siekdama priversti ją paviešinti visus dokumentus apie švedų diplomatą.
Tačiau Maskvos Meščansko teismas pirmadienį priėmė FSB palankų sprendimą ir nutarė atmesti ieškovų pareiškimą.
Per vadinamąjį „atlydį“ Sovietų Sąjungoje, kai į valdžią atėjo Nikita Chruščiovas, Maskva 1957 metais paskelbė KGB būstinėje Lubiankoje veikusio kalėjimo ligoninės vadovo pasirašytą dokumentą.
Dešimtmetį paslaptyje laikytame dokumente sakoma, kad R.Wallenbergas 1947 metų liepos 17 dieną mirė Lubiankoje „nuo širdies smūgio“.
Dešimtmetį paslaptyje laikytame sovietiniame dokumente sakoma, kad R.Wallenbergas 1947 metų liepos 17 dieną mirė Lubiankoje „nuo širdies smūgio“.
Tačiau jo šeima šia įvykių versija nepatikėjo ir kelis dešimtmečius stengėsi išsiaiškinti, kas iš tikrųjų jam nutiko.
Švedijai skeptiškai vertinant Maskvos pateiktą išvadą, prieš pat Sovietų Sąjungos subyrėjimą buvo įkurta speciali tyrimo komisija, kuri vėliau veikė bendradarbiaudama su Rusija.
2000 metais šį tyrimą vykdančios Rusijos komisijos vadovas pareiškė, kad R.Wallenbergas buvo nužudytas Lubiankoje, tačiau iki šiol neatsirado jokių šį teiginį pagrindžiančių dokumentų.
FSB atstovas teisme tvirtino, kad švedo šeimos reikalavimai iš dalies turėtų būti atmesti, nes, jo teigimu, archyvuose yra detalių apie kitų Lubiankos kalinių „asmeninį gyvenimą“.
Pasak FSB atstovo, 1947-ųjų dokumentus paviešinti bus galima tik 2022-aisiais, nes pagal galiojančią tvarką dokumentus išslaptinti galima tik po 75 metų.
„Galite palaukti šio termino“, – pareiškė jis R.Wallenbergo šeimai.
Švedų diplomato šeima siekė gauti tame kalėjime laikytų kalinių sąrašą, apklausų išrašus bei dokumentus apie kalinių perkėlimus.
R.Wallenbergo artimieji tikėjosi išsiaiškinti, ar diplomatas iš tiesų buvo „kalinys Nr. 7“, kuris, pasak dokumentų, buvo tardomas 1947 metų liepos 23 dieną – praėjus šešioms dienoms po tariamos diplomato mirties.
Šią informaciją apie mįslingą kalinį pranešė du istorikai, kurie tvirtino minėtą istoriją išgirdę iš FSB archyvų darbuotojų.
Švedija R.Wallenbergą mirusiu paskelbė tik 2016-aisiais, tačiau diplomato palaikai niekada nebuvo grąžinti jo artimiesiems.
