Sekite 15min Google
Prokurorė Ana Goriačeva L.Šlosbergui siūlė skirti 12 metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, įvertino ir ankstesnį nuosprendį – 2025 metų lapkritį politikui buvo skirta 420 valandų privalomųjų darbų už vadinamųjų „užsienio agento“ pareigų nevykdymą.
L.Šlosbergas buvo vienas iš nedaugelio žinomų Rusijos opozicijos politikų, kurie liko šalyje ir viešai pasisakė prieš karą Ukrainoje. 2023 metų birželį Rusijos teisingumo ministerija jį įtraukė į vadinamųjų „užsienio agentų“ sąrašą. Vėliau politikas ne kartą buvo baustas administracinėmis nuobaudomis dėl tariamo Rusijos kariuomenės „diskreditavimo“ ir „užsienio agentams“ nustatytų reikalavimų nevykdymo.
L.Šlosbergas buvo vienas iš nedaugelio žinomų Rusijos politikų, kurie po plataus masto invazijos į Ukrainą liko šalyje ir viešai pasisakė prieš karą. Tačiau jo pozicija skyrėsi nuo dalies į užsienį pasitraukusios Rusijos opozicijos: L.Šlosbergas pirmiausia ragino nedelsiant nutraukti kovos veiksmus ir siekti taikaus susitarimo, o ne remti Ukrainos karinę pergalę. Dėl to jis ne kartą sulaukė kritikos iš kitų opozicijos veikėjų, tarp jų publicistų Viktoro Šenderovičiaus ir Sergejaus Parchomenkos.
Ukrainos kariuomenę remiančius Rusijos politinius emigrantus L.Šlosbergas net buvo pavadinęs „svetimo kraujo partija“. Taip jis kritikavo tuos, kurie, jo teigimu, palankiai vertino karo veiksmų persikėlimą į Rusijos teritoriją ir Rusijos karių bei civilių žūtis.
Byla dėl Rusijos kariuomenės „diskreditavimo“ buvo iškelta dėl socialiniame tinkle „Odnoklassniki“ paskelbto L.Šlosbergo debatų su istoriku Jurijumi Pivovarovu įrašo. Diskusijoje politikas pasisakė už kuo greitesnį Rusijos karo prieš Ukrainą nutraukimą. Pats L.Šlosbergas pabrėžė, kad buvo kaltinamas ne savo, o oponento debatų metu išsakytais teiginiais.
Atskira byla dėl vadinamųjų „melagienų“ apie Rusijos kariuomenę buvo iškelta dėl 2022 metų vasario 25 dieną L.Šlosbergo „Telegram“ kanale pasidalyto „Echo Moskvy“ įrašo.
Jame buvo paskelbtas britų laikraščio „Daily Mirror“ pirmasis puslapis su kruvinos moters ir Vladimiro Putino nuotraukomis bei antrašte „Jos kraujas... ant jo rankų“.
L.Šlosbergas atkreipė dėmesį, kad įrašu pasidalijo dar iki Rusijoje įsigaliojant įstatymui, numačiusiam baudžiamąją atsakomybę už vadinamąsias „melagingas žinias“ apie kariuomenę – Vladimiras Putinas jį pasirašė 2022 metų kovo 4 dieną.
Farsas teisme
Rugpjūčio 14 dieną Pskovo miesto teisme vyko baigiamosios proceso kalbos, tačiau jose nedalyvavo nė vienas iš trijų L.Šlosbergo advokatų: du gynėjai tuo metu dalyvavo kituose teismo procesuose, o trečias gulėjo ligoninėje.
Nepaisydama politiko prašymų posėdį atidėti, teisėja Viktorija Maliamova paskyrė jam valstybės skirtą advokatą. Nors pagal Rusijos baudžiamojo proceso kodeksą kaltinamasis turi teisę atsisakyti konkretaus gynėjo paslaugų, teismas L.Šlosbergo prieštaravimų nepaisė. Galiausiai politikas baigiamosiose kalbose nedalyvavo.
Tą pačią dieną L.Šlosbergas teisme tarė paskutinį žodį. Tačiau teisėja jį nuolat pertraukinėjo ir kišosi į kalbą. Kai politikas pradėjo kalbėti apie būtinybę nutraukti ugnį tarp Rusijos ir Ukrainos, V.Maliamova pareiškė, kad šios aplinkybės nesusijusios su nagrinėjama baudžiamąja byla, ir neleido jam tęsti šios temos.
Akivaizdus susidorojimas
Reaguodama į bausmę L.Šlosbergui, „Amnesty International“ Rytų Europos ir Centrinės Azijos direktorė Marie Struthers pareiškė: „Vien už tai, kad dalyvavo prieš karą nukreiptose diskusijose ir pasidalijo įrašu socialiniuose tinkluose, Levo Šlosbergo laukia daugiau nei 11 metų kalėjimo. Jo savavališkas baudžiamasis persekiojimas ir nuteisimas yra akivaizdus susidorojimas už tai, kad jis pasinaudojo savo teise į saviraiškos laisvę ragindamas siekti taikos.“
„Partijos „Jabloko“ diskvalifikavimas iš rugsėjo mėnesį vyksiančių Valstybės Dūmos rinkimų yra dar vienas įrodymas, kad politiniam pliuralizmui ir prieš karą nukreiptai raiškai šiandieninėje Rusijoje nėra vietos“, – pridūrė ji, paraginusi nedelsiant paleisti politiką.
Savo paskutiniajame žodyje teisme L.Šlosbergas kalbėjo, kaip tūkstančiai asmenų Rusijoje tapo taikiniais dėl savo „taikių, nesmurtinių ir humanistinių“ įsitikinimų.
„Tikrovėje šioje teismo salėje aš esu Rusijos Federacija, kuri buvo uždaryta į narvą ir kurią norima priversti tylėti“, – sakė jis.