Jungtinėse Valstijose sekmadienį buvo suimti dešimt įtariamų „giliai užsikonspiravusių“ agentų, kuriuos, kaip manoma, UŽT pasiuntė vykdyti ilgalaikės misijos siekdama užmegzti ir išplėtoti ryšius su JAV politiką formuojančiais sluoksniais bei siųsti duomenis Maskvoje įsikūrusiam šios tarnybos centrui.
Nors pranešimai apie šią operaciją panašūs į trilerį apie šaltojo karo laikų šnipus, vargu ar gali nustebinti: nors komunizmas Rusijoje žlugo, UŽT toli gražu neatsisakė didelio masto žvalgybos misijų.
Užsienio žvalgybos tarnyba, laikoma Sovietų Sąjungos KGB (Valstybės saugumo komiteto) tiesiogine paveldėtoja, tebėra labai svarbi šiuolaikinės Rusijos strategijos dalis.
Buvęs KGB agentas Vladimiras Putinas, kadaise veikęs buvusioje Rytų Vokietijoje, šiuo metu yra Rusijos premjeras, o anksčiau buvo šios šalies prezidentas.
„UŽT – moderni specialioji tarnyba, kurioje dirba talentingi, tikslo siekiantys žmonės, ištikimi tėvynei ir karinei pareigai, – sakoma UŽT tinklalapyje išdėstytame šios agentūros misijos apibrėžime. – Pagrindinė šios tarnybos veiklos kryptis – laiku išaiškinti grėsmes Rusijos nacionaliniam saugumui.“
Praėjusį savaitę paskelbtoje Berlyno VRM ataskaitoje, kuri sukėlė sumaištį Maskvoje, nurodoma, kad UŽT turi 13 tūkst. darbuotojų ir aktyviai tebeveikia Vokietijoje, o jos agentai apsimetinėja diplomatais bei žurnalistais.
UŽT vadovauja žvalgybos duomenų rinkimui užsienio šalyse, o kita iš KGB išsivysčiusi saugumo struktūra – Federalinė saugumo tarnyba (FSB) – daugiausia vykdo kontržvalgybą ir rūpinasi saugumu šalyje.
UŽT išdidžiai skelbia šiemet mininti savo įkūrimo 90 metų sukaktį. Ši tarnyba savo veiklos pradžią sieja su Rusijos nepaprastosios komisijos (Čeka), kuri vėliau buvo prijungta prie NKVD (Vidaus reikalų liaudies komisariato), Užsienio skyriaus įkūrimu 1920 metais.
Ši organizacija nuo ankstyvojo komunizmo laikotarpio iki šaltojo karo pakeitė daug pavadinimų. Nuo 1954 metų ji buvo žinoma kaip KGB Pirmoji vyriausioji valdyba ir šį pavadinimą išlaikė iki Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais, o vėliau buvo pervadinta UŽT.
V.Putinas buvo jos agentas Vokietijos mieste Dresdene 1985–1990 metais. Pernai šis Rusijos lyderis pripažino „besiilgintis“ tų laikų.
UŽT pabrėžia, kad jos uždaviniai iš esmės pasikeitė žlugus Sovietų Sąjungai. Agentūra nurodo atsisakiusi šaltojo karo metais vykdytos „globalizmo“ politikos – siųsti savo agentus į visas šalis, kuriose dirba Vakarų valstybių slaptosios tarnybos.
Dabar ji dirba tik „regionuose, kuri Rusija turi tikrų, o ne įsivaizduojamų interesų“.
Šiuo metu UŽT vadovauja buvęs Rusijos premjeras Michailas Fradkovas, kuris niekam nekrito į akis netgi vadovaudamas Vyriausybei.
Birželio 21 dieną paskelbtoje Vokietijos VRM ataskaitoje sakoma, kad Rusijos žvalgyba „tvirtai atstovaujama“ Vokietijoje ir kad daugelis jos agentų naudojasi diplomatų neliečiamybės statusu.
Ministerija nurodė, kad Rusijos žvalgyba daug duomenų gauna iš viešų šaltinių, tačiau „konspiracijos metodai“ tebenaudojami siekiant gauti ypač opios informacijos.
Agentai, kurie veikia prie Rusijos ambasados Berlyne, dažnai susitinka su reikalingais asmenimis restoranuose, sukuria draugišką atmosferą ir sudaro tiems žmonėms įspūdį, jog „jie yra ypač svarbūs“.
Rusijos URM atstovas spaudai Andrejus Nesterenka pirmadienį piktai reagavo į šią ataskaitą, sakydamas, kad šie nepagrįsti kaltinimai dvelkia šaltuoju karu ir kad iš jų galima susidaryti nuomonę, jog Rusijos diplomatinės atstovybės yra „šnipų lizdai“.
