Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 11d. 17:03 , Atnaujinta: 2021 sausio 11d. 18:15

Rusijos vadovas ragina aptarti Karabacho taikos proceso „kitus žingsnius“

Vladimiras Putinas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr. / Vladimiras Putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį priėmė Armėnijos ir Azerbaidžano lyderius, ragindamas aršias priešininkes susitarti dėl tolesnių žingsnių įgyvendinant taikos susitarimą, užbaigusį ištisas savaites trukusius nuožmius susirėmimus dėl Kalnų Karabacho regiono.

Retos Kremliaus trišalės derybos su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu ir Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu yra pirmas šių lyderių susitikimas po lapkričio 9 dieną tarpininkaujant Maskvai sudaryto taikos susitarimo, užbaigusio šešias savaites trukusias nuožmias kautynes ginčijamame Kalnų Karabacho regione. Šiame susitikime buvo aptariamas taikos susitarimo įgyvendinimas.

Šiame apie keturias valandas trukusiame susitikime buvo aptariamas taikos susitarimo įgyvendinimas.

„Trišaliai susitarimai yra palaipsniui įgyvendinami“, – paskelbė V.Putinas.

„Esame įsitikinę, kad tai sudaro būtinas sąlygas ilgalaikiam ir visapusiškam dešimtmečius trukusio konflikto sureguliavimui teisingumo pagrindu abiejų – armėnų ir azerų tautų – interesų labui“, – sakė jis.

Kremliaus vadovas padėkojo abiejų šalių lyderiams už jų bendradarbiavimą, įgyvendinant Rusijos tarpininkavimo pastangas, kuriomis siekiama „nutraukti kraujo liejimą, stabilizuoti padėtį ir pasiekti tvarias paliaubas“.

V.Putinas taip pat sakė, kad atėjo laikas aptarti „kitus žingsnius“, įskaitant Karabache dislokuotų Rusijos taikdarių darbą, demarkacijos linijas ir humanitarinius klausimus.

Armėnų premjero N.Pašiniano nuomone, Kalnų Karabacho konfliktas vis dar nesureguliuotas.

„Deja, mums šiandien nepavyko išspręsti karo belaisvių klausimo. Tai opiausias ir skaudžiausias klausimas, nes tai humanitarinis klausimas, ir mes sutarėme, kad tęsime darbą šia kryptimi“, – po susitikimo Maskvoje sakė N.Pašinianas.

„Mūsų nuomone, be kitų dalykų, konkrečiai 8-asis mūsų bendro [lapkričio 9-osios] pareiškimo punktas, deja, ne visiškai vykdomas. Tikiuosi, kad mums pavyks artimiausiu laiku surasti konkretų sprendimą“, – sakė jis.

Pasak N.Pašiniano, pavyko užtikrinti ugnies nutraukimo režimą, bet dar lieka labai daug klausimų, tarp kurių yra Kalnų Karabacho statusas.

Trijų lyderių lapkričio pareiškimo dėl Kalnų Karabacho 8-asis punktas numato apsikeitimą karo belaisviais, įkaitais, kitais laikomais asmenimis ir žuvusiųjų palaikais.

Azerbaidžano prezidentas I.Aliyevas savo ruožtu sakė, kad konfliktas Kalnų Karabache užbaigtas.

Tarp Armėnijos ir Azerbaidžano susiklosčiusi... padėtis galiausiai buvo išspręsta, ir aš esu įsitikinęs, kad Armėnijos atstovai nemėgins peržiūrėti lapkričio 9 dienos pareiškimo, kad abi tautos rastų valios ir išminties mąstyti apie ateitį ir apie susitaikymą“, – po susitikimo su V.Putinu sakė I.Aliyevas.

Susirėmimai dėl ginčytino armėnų separatistų kontroliuojamo Kalnų Karabacho regiono atsinaujino praėjusių metų rugsėjo pabaigoje, tęsėsi iki lapkričio pradžios ir pareikalavo daugiau nei 6 tūkst. gyvybių.

Pagal lapkritį pasirašytą taikos susitarimą Armėnija prarado kai kurias anklavo dalis ir septynis gretimus rajonus, kuriuos buvo užėmusi per 10-ojo dešimtmečio karą.

Maskva regione dislokavo beveik 2 tūkst. taikdarių.

Karabachas atsiskyrė nuo Baku per 10-ojo dešimtmečio pradžioje vykusį karą, per kurį žuvo maždaug 30 tūkst. žmonių. Šio regiono paskelbtos nepriklausomybės nepripažino jokia valstybė, net Armėnija.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min