2026 m. sausio–birželio mėnesiais Rusijos teismai paskelbė bankrutavusiais 3,55 tūkst. juridinių asmenų – tai 10,8 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, praneša „Kommersant“, remdamasis duomenų registro „Fedresurs“ duomenimis.
Pirmojo pusmečio metu stebėjimo procedūros (pirmasis bankroto bylos etapas) buvo pradėtos 2,97 tūkst. įmonių atžvilgiu, o tai yra 20,9 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Be to, kaip matyti iš statistikos, antrą ketvirtį tiek bankrotų, tiek įmonių, kurioms pradėtas taikyti išorinis stebėjimas, skaičius stipriai išaugo. Daugiausia bankrutavusių įmonių buvo Maskvoje (859 atvejai), Maskvos srityje (260) ir Sankt Peterburge (232). Toliau seka Kubanė ir Sverdlovsko sritis – po maždaug 120 juridinių asmenų kiekvienoje.
Be to, kaip matyti iš duomenų, smarkiai išaugo ir pranešimų apie ketinimą oficialiai paskelbti nemokumą skaičius. Per pirmąjį pusmetį tokių pareiškimų iš kreditorių skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 18,5 proc., o iš pačių skolingų įmonių – 43 proc. iki 2025 m. ir 83 proc. iki 2024 m.
Bankrotas ir skundai dėl priešbankrotinės padėties palietė IT įmones, mažmeninės prekybos įmones, infrastruktūros įmones ir netgi įmones, gaminančias produkciją gynybos pramonei, rašo „The Moscow Times“.
„Infliacija, bazinės palūkanų normos svyravimai ir paskolų brangimas lėtai, bet užtikrintai sukėlė domino efektą“, – konstatuoja advokatė ir K’AMELAWT įkūrėja Anastasija Šamšina.
Remiantis Rusijos statistikos tarnybos („Rosstat“) duomenimis, balandžio pabaigoje Rusijos verslo įsiskolinimai partneriams, bankams ir biudžetui siekė 7 trilijonus rublių. Per metus ši suma išaugo 20 proc. ir šiuo metu 1,5 karto viršija federalinio biudžeto išlaidas ekonomikai remti.
Verslas atsidūrė tarp mažėjančios vartotojų paklausos ir didėjančios mokesčių naštos. Praėjusiais metais Rusijos vyriausybė padidino pelno mokestį, o šiais metais – iki 22 proc. – pakėlė PVM ir pradėjo smulkiojo verslo mokesčių reformą, atimdama supaprastintą apskaitos sistemą ir mažus tarifus iš šimtų tūkstančių verslininkų.
Uždaryti verslą, įskaitant pasitelkiant bankrotą, verslininkus verčia „aukštos bazinės palūkanų normos išlaikymas, tuo pačiu metu augant atlyginimams ir išlaidoms“, pažymi advokatų kontoros „Sotbi“ partneris Antonas Krasnikovas. Brangios paskolos atima iš verslo galimybę padengti grynųjų pinigų trūkumą ir išlaukti „audrą“, o vis daugiau įmonių yra priverstos imti naujas paskolas vien tam, kad galėtų atsiskaityti už senąsias.
