Ten dirbantis jo brolis patikino, kad viskas yra saugu ir normalu. Siūlomas darbo užmokestis buvo daugiau nei dvigubai didesnis už tą, kurį jis galėtų užsidirbti gimtinėje. Vyrui reikėjo grąžinti savo šeimos skolą už namą ir surengtas vestuves.
Tuo pat metu tūkstančiai indų plūdo į Rusiją – tai buvo dalis platesnės darbininkų bangos, kurią priviliojo šalyje kilęs darbo jėgos stygius
Tačiau netrukus Rusijos karas prieš Ukrainą skaudžiai palietė ir jį patį.
Gegužę R.Anjaranas žuvo per Ukrainos surengtą ataką prieš naftos perdirbimo gamyklą pietinėje Maskvos dalyje. Jis ten dirbo, nurodė Vasudevas Reddy, Indijos įdarbinimo įmonės „Mycon Engineering“ generalinis vadovas, atsakingas už savo šalies piliečio paskyrimą į šią darbo vietą.
Kaip pasakojo V.Reddy, pamainą atidirbę darbuotojai susirinko prie įėjimo. Įvykęs sprogimas nubloškė R.Anjaraną atgal, dėl ko jis patyrė mirtiną galvos traumą. Atakos metu buvo sužeista ir daugiau indų darbininkų.
Jie ir daugelis kitų užsieniečių atsidūrė Ukrainos taikiklyje, jai pasitelkiant vis daugiau dronų ir raketų smūgiams prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas bei elektroninės prekybos sandėlius. Tokių apšaudymų metu neretai pasiekiami taikiniai, esantys už tūkstančių kilometrų nuo fronto linijos.
Spaudžiama Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo, Ukraina pastarąsias dvi dienas susilaikė nuo smūgių į Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrą. Tačiau įspėjo, kad sutiks pratęsti ugnies nutraukimą tik tuo atveju, jei Rusija nustos puldinėti Ukrainos energetikos tinklus.
„Anksčiau niekada nebuvo baimės“, – pripažino Devendra Patanas, indų suvirintojas, Rusijoje dirbęs kartu su R.Anjaranu. Kaip sakė jis, dabar „žmona ir mama nuolat man kartoja, kad būčiau atsargus“.
Nors Rusijos puolimas Ukrainoje nusinešė nepalyginti daugiau civilių gyvybių, aukų skaičius pačioje Rusijoje – tarp vietos gyventojų ir čia dirbančių užsieniečių – taip pat auga, Ukrainai jau keletą mėnesių kone kasdien talžant taikinius giliai Rusijos užnugaryje.
Rugpjūtį per dronų ataką prieš naftos perdirbimo gamyklą ir pramoninį rajoną Rusijos Tatarstano respublikoje, maždaug už 885 km į rytus nuo Maskvos, žuvo aštuoni Uzbekijos piliečiai ir vienas tadžikas. Mėnesį prieš tai vienas Tadžikijos pilietis rastas negyvas netoli Maskvos po ukrainiečių atakos prieš Rusijos „Amazon“ pramintos interneto prekybos milžinės „Wildberries“ logistikos centrą.
Dar prieš Ukrainai sustiprinant savo tolimojo nuotolio smūgių kampaniją, darbininkai iš skurdesnių šalių buvo verbuojami užimti rizikingas darbo vietas Rusijoje.
Per vieną ataką 2024 m., kai Ukraina smogė vienam iš pagrindinių Rusijos dronų gamybos centrų, Rusijos žiniasklaida pranešė, kad tarp sužeistųjų buvo Kirgizijos, Šri Lankos, Zimbabvės, Ruandos, Kongo, Kenijos, Nigerijos ir Pietų Sudano piliečiai.
Keturi „Wildberries“ sandėlių darbuotojai leidiniui „The New York Times“ teigė, kad juose jau keletą mėnesių dirba moterys iš Šiaurės Korėjos. Patys sandėliai dabar yra reguliariai evakuojami dėl galimų pakartotinių Ukrainos smūgių. Šios darbininkės taip pat yra platesnio darbuotojų iš Šiaurės Korėjos antplūdžio dalis. Tai – Jungtinių Tautų taikomų sankcijų pažeidimas.
Tačiau Ukrainos smūgiai – ne vienintelė grėsmė užsieniečiams Rusijoje.
Rugsėjo 30 d. Indijos vyriausybė paskelbė pranešimą, kuriame įspėjo savo piliečius dėl galimo užverbavimo į Rusijos kariuomenę. Fronto linijoje taip pat atsidūrė migrantai iš Centrinės Azijos.
Rusija jau dešimtmečius remiasi migrantais dėl šalyje jaučiamos demografinės krizės. O karas tik dar labiau pagilino darbo jėgos trūkumą.
2022 m., Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, ir vėliau paskelbtus dalinę mobilizaciją, šimtai tūkstančių rusų pabėgo iš šalies. Kiti – paliko darbus ir išvyko į frontą.
Neseniai prasidėjęs ekonomikos sulėtėjimas kiek sušvelnino darbo jėgos trūkumą. Tačiau nedarbo lygis Rusijoje vis dar yra beveik rekordiškai žemas – rugsėjo mėn. jis siekė 2,2 proc.
Rusijoje darbo jėgos iš užsienio sudėtis nuolat keičiasi, Maskvai siekiant griežčiau kontroliuoti šalyje esančius migrantus.
Atvyksta vis daugiau darbininkų iš Indijos, Kinijos ir Šiaurės Korėjos, tuo tarpu didelė dalis migrantų iš Tadžikijos, Uzbekijos ir Kirgizijos paliko šalį.
2024 m. su grupuote „Islamo valstybė“ susiję tadžikai surengė išpuolį Maskvos renginių arenoje „Crocus City Hall“. Jo metu žuvo 151 žmogus. Po to sugriežtintos taisyklės ir prieš migrantus visuomenėje kilęs pasipriešinimas prieš migrantus paskatino daugybę darbininkų iš Centrinės Azijos pasieiškoti darbo svetur.
Nepaisant to, atvykėliai iš Centrinės Azijos šalių, kurios kadaise priklausė Sovietų Sąjungai, tebėra didžiausia migrantų grupė Rusijoje.
Delnoz Jusupova ir jos vyras Umedjonas Jusupovas maždaug prieš penkerius metus iš Tadžikijos persikėlė į Sofino miestelį, už 32 km nuo Maskvos. Šeima atvyko kartu su vaikais – 15-mete Ezoza ir 19 metų amžiaus Behrizu. Jų tėvai susirado darbą sandėliuose ir logistikos centruose, aptarnaujančiuose sostinę.
Moteris dirbo Rusijos internetinių paslaugų bendrovės „Yandex“ sandėlyje, kai rugsėjo 20 d. – paskutinę Rusijos parlamento rinkimų dieną – ant miesto pasipylė Ukrainos dronų kruša, pasakojo jos svainis, atsisakęs nurodyti savo pavardę, nes, kalbėdamas su žurnalistais, būgštavo dėl savo saugumo.
Sandėlio darbuotojai evakavosi laiku. D.Jusupova sugrįžo namo pas vyrą ir vaikus, jie visi kartu nuėjo į laikiną priedangą, įrengtą pirmajame jų namo aukšte.
Po kurio laiko šeima išėjo į lauką įkvėpti gryno oro. Tada į trečiąjį daugiabučio aukštą rėžėsi sviedinys. Į visas puses pažiro plytos, skeveldros ir metalo nuolaužos. Svainio teigimu, moteris žuvo akimirksniu, vyras mirė ligoninėje, o abu vaikai buvo sužeisti. Ezozai prireikė net trijų operacijų, kad pavyktų išgelbėti jos gyvybę.
„Tai buvo jų 22-osios vestuvių metinės“, – pažymėjo giminaitis, kuopdamas šeimos butą Sofine, kurį dengė storas plytų raudonumo dulkių sluoksnis.
„Mano brolis ir jo žmona gimė tą pačią dieną, tais pačiais metais, – graudinosi vyras. – Jie ir mirė tą pačią dieną. Kartu.“
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company





