Anksčiau Centriniuose literatų namuose vyko V.Voznesenskio atminimui surengtas gedulingas minėjimas.
Patriarchato spaudos tarnybos vadovas šventikas Vladimiras Vigilianskis pranešė, kad poetas A.Voznesenskis ortodoksų tikėjimą priėmė keleri metai prieš mirtį.
„Įkalbinėjau jį priimti krikštą, tačiau Andrejus Andrejevičius ilgą laiką buvo įsitikinęs, kad to daryti nereikia, kad jo santykiai su Dievu ypatingi – tarpininkas nereikalingas. Jis krikštą priėmė tik prieš keletą metų, jau sunkiai sirgdamas“, – pasakojo V.Vigilianskis.
V.Vigilianskis susipažino su A.Voznesenskiu daugiau kaip prieš 20 metų, vėliau jie tapo netoli Maskvos esančio Peredelkino gyvenvietės kaimynai ir dažnai bendraudavo.
Nors vienas poeto prosenelis buvo žymus dvasininkas, klausydavęs Petropavlovsko tvirtovėje kalinčių asmenų išpažinčių, paties A.Voznesenskio santykiai su tikėjimu, su Bažnyčia buvo įvairūs. Tačiau poetas, pasak V.Vigilianskio, „visuomet sakydavo, kad visada buvo tikintis žmogus“.
„Tai galima suprasti iš jo eilėraščių, kuriuose atsispindi tiesos, harmonijos, Dievo buvimo pasaulyje ieškojimas. Jis žvelgė į žemę iš savo įkvėpimo aukštumų. Įdomu, kad dar iki krikšto jis lankydavosi Peredelkino cerkvėje“, – pasakojo V.Vigilianskis.
Jis prisiminė, kad Peredelkine išėjęs į gatvę skaityti rytmetinės maldos, pamatydavo A.Voznesenskį, kuris „iš ryto vaikštinėdavo pagautas įkvėpimo“. Vieną kartą tėvas Vladimiras paklausęs: „Jūs ką, vaikštinėjate?“ Poetas atsakė: „Ne, su dangumi kalbuosi, iš ten man siunčia žodžius, eilutes, rimus“.
„Be abejo, jis buvo labai talentingas ir įkvėpimo pagautas, o įkvėpimas tik iš Dievo, daugiau niekas jo negali duoti. Įkvėpimo dovaną jis iš Dievo priimdavo su dėkingumu. Ir jis, žinoma, patirdavo ryškius stichinio religingumo proveržius sąmonėje“ , – prisiminė dvasininkas.
Kalbėdamas apie šį pasaulį palikusį poetą, jis prisiminė, kad „tai buvo visiškai nepakartojamas žmogus, turėjęs savitą balsą“ ir „labai praturtinęs rusų poeziją“.
A.Voznesenskis mirė antradienį po sunkios ir ilgos ligos eidamas 78 metus.
Poetas palaidotas šeimos kape šalia savo tėvų ir močiutės, senojoje Novodevičės kapinių dalyje, ketvirtu numeriu pažymėtame sklype.
Netoli A.Voznesenskio kapo ilsisi didžiojo rusų dainininko Fiodoro Šaliapino palaikai.
