Baisiausiu finansinio bankroto pavyzdžiu kitoms šalims tapo Islandija. Būtent ji pirmoji neatlaikė taip vadinamos krizės audros. Tačiau anot finansų analitikų, jei artimiausiu metu padėtis pasaulyje nepradės taisytis, panašaus likimo sulauks ir kitos šalys.
Kaip rašo „Daily Telegraph“, pirmos potencialių bankrutuosiančių valstybių sąrašuose atsiduria Ukraina, Pakistanas, Kazachstanas, Vengrija, Argentina. Jei kainos už naftą ir toliau kris, šį sąrašą papildys ir galingoji Rusija.
Taigi kaip vis tik krizė palietė Rytų Europos šalis ir kokiomis mintimis žmonės gyvena postsovietiniame pasaulyje? Apie krizę iš pirmų lūpų – iš tų paprastų žmonių, kurie ją jaučia tiesiogiai.
Per pastaruosius metus kainos Maskvoje augo „kaip ant mielių“. Maistas, gyvenamasis plotas, pramoninės prekės – viskas kainuoja nepaprastai daug. Tačiau, jei pasaulyje krizė ir dėl to vartojimas sustoja, vadinasi ir kainų augimas turėtų sulėtėti. Deja, bėda ta, jog apie 40 proc. visų prekių rusiškoje rinkoje yra importinės arba pagamintos Rusijoje iš importuotų žaliavų.
Nuo praėjusio rudens rublis nuvertėjo 30 proc., natūralu, kad visos tos prekės tiek pat procentų pabrango. Net jei kažkas dar ir liko kainuoti kaip ir iki šiol, tai laimi tik tie žmonės, kurių atlyginimas nepakito. Kitiems, tuo tarpu, sumažėjus atlyginimams ir išaugus kainoms, gyventi tapo visiškai neįmanoma.
Tokią krizę jaučia paprasti Rusijos gyventojai, o ne tie, kurie apie finansinius nestabilumus šalyje bei pasaulyje žino tik iš teorinių skaičių.
Kai kurie rusiškos spaudos apžvalgininkai bando iš krizės išspausti bent dalelę humoro ir įžvelgti teigiamų dalykų šiuo nestabiliu laikotarpiu. Spėliojama, gal aukštos kuro kainos išmokys rusus padoraus ir mandagaus vairavimo? O gal iškeitę Lexus į gimtąją Ladą žmonės nebelakstys kaip akis išdegę ir keliuose bus mažiau lavonų? Gal rusų moterys, avėdamos bekulnius „Made in Belorus“ batus bus saugesnės ir turės mažiau stuburo problemų nei kulniuodamos šaligatviais su „Jimmy Choo“ produkcija? Bet tai tik humoristinės spėlionės.
Labiausiai paprasti ir nuo krizės kenčiantys žmonės laukia, kada galės stebėti oligarchų piramidės griūtį. Žmonės nori kraujo – pamatyti, kaip prie prabangos pripratusios išlepintos turtingų vyrų žmonos ir meilužės kartu su vargingais pensininkais stovės eilėje prie pieno ir dešros.
Anot vieno rusų studento, jis buvo priverstas rasti savo „biudžeto išeitį“. „Pradėkime nuo to, kad aš maitinausi anksčiau kaip visi normalūs žmonės: pirmas, antras patiekalas, kompotas ir bandelė. Jei anksčiau visi patiekalai buvo vidutinio brangumo, tai dabar jie yra perkami patys pigiausi. Taip pat atradau tai, jog, kai nėra labai šalta, eiti iki universiteto ir atgal pėstute yra visai smagu: ne tik „ant bilieto“ sutaupau, bet ir pasimankštinu, pamatau naujų dalykų, pabendrauju su žmonėmis. Laukiu, kol snobai ir oligarchai iš asmeninių taksi automobilių persės į viešąjį transportą ir paklaikusiomis akimis žiūrės, kas sėdi šalia jų.“ – dalinasi mintimis studentas.
Kalbintas Ukrainos pensininkas prisipažino jau seniai „bijantis ir pakrutėti.“ Anot senuko, visai ne laikas šaukti „košmaras!“: „Išgyvenome „klestėjimą“, išgyvensime ir krizę. Viena juosta gyvenime juoda, kita – pilka. Jei nepasisekė su gimtine, tai ką daryti? Pažiūrėkit, kiti dar blogiau už jus gyvena ir vis viena randa laiko ir jėgų humorui. Šiuo visiems sunkiu metu žmones reikėtų skirstyti ne į vyrus ir moteris, o į pesimistus ir optimistus.“
