Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 5d. 15:12 , Atnaujinta: 2019 birželio 5d. 15:33

Rytų Europos parlamentarų suvažiavimas: pertraukinėjimai, kaltinimai ES ir jokios rezoliucijos

Ketvirtasis Vidurio – Rytų Europos parlamentų atstovų suvažiavimas 15min iš Varšuvos
Rūtos Miškinytės nuotr. / Ketvirtasis Vidurio – Rytų Europos parlamentų atstovų suvažiavimas

Antradienį Varšuvoje prasidėjo ketvirtasis Vidurio – Rytų Europos parlamentų atstovų suvažiavimas. Jame dalyvauja 22 valstybių parlamentarai, dauguma dalyvių – parlamentų vadovai. Susitikime taip pat dalyvauja ir Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet suvažiavimas vyksta kartu su svarbios politinės Lenkijos sukakties minėjimu – pirmųjų pusiau laisvų rinkimų Lenkijoje trisdešimtmečiu, tad ir suvažiavimo tema – komunizmo Rytų Europoje žlugimas. Pirmoji suvažiavimo pokalbių ir pasisakymų dalis būtent tam ir skirta. Į renginį bei sukakties minėjimą taip pat buvo pakviesti buvusio komunistinio bloko disidentai, tame tarpe ir Vytautas Landsbergis, tačiau opozicinio „Solidarumo“ judėjimo veidu laikomas Lechas Wałęsa suvažiavime nedalyvavo.

Atidarymo metu – remarkos apie sienų atvirumo žalą

Vadinamųjų birželio rinkimų jubiliejaus proga Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ didžiuoju kryžiumi apdovanojo Rogerį Scrutoną, konservatyvų Didžiosios Britanijos filosofą, pagarsėjusį savo iššaukiančiais pasisakymais apie islamofobiją, kinų išvaizdą bei filantropą Georgą Sorosą.

Apdovanojimas R.Scrutonui buvo suteiktas už „reikšmingą įdirbį skatinant demokratines reformas Lenkijoje, lenkų ir britų bendradarbiavimą mokslo ir universitetų sferose“.

Kancelaria Sejmu/Łukasz Błasikiewicz nuotr./Rogeris Scrutonas
Kancelaria Sejmu/Łukasz Błasikiewicz nuotr./Rogeris Scrutonas

Vidurio – Rytų Europos parlamentų atstovų suvažiavimo proga R.Scrutonas pakviestas pasakyti atidarymo kalbą. Kalbos metu neapsieita be kritikos atvirų sienų politikai bei liaupsių Lenkijos ir Vengrijos valdžioms.

„Rytų Europos gyventojų nevaržomas judėjimas į Didžiąją Britaniją – viena iš „Brexit“ priežasčių“, – kalbos metu sakė filosofas.

Kalbos metu R.Scrutonas taip pat negailėjo pagyrų Lenkijos ir Vengrijos valdančiosioms partijoms.

Neapsieita be kritikos atvirų sienų politikai bei liaupsių Lenkijos ir Vengrijos valdžioms.

„Tiek „Prawo i Sprawiedliwość“ (PiS), tiek „Fidesz“ šiandien kaltinamos populizmu. Tačiau abiejų partijų idėjos ir vertybės – šeima, tikėjimas ir tradicinė tauta. Populizmo terminas šiandien naudojamas atmesti žmogui būtinus sentimentus. Tai, ką liberalai vadina populizmu, yra bandymas žmogui grąžinti priklausymo kažkam jausmą“, – sakė R.Scrutonas.

Nuo Briuselio lyginimų su Maskva iki svečių nutraukinėjimų

Pirmasis kalbėtojas susitikime buvo Vengrijos parlamento pirmininkas, Viktoro Orbáno bendražygis László Kövéras. Tęsdamas R.Scrutono liniją, L.Kövéras kalbėjo apie Vakarų neva vykdomą kovą su krikščioniškomis vertybėmis.

„Mes turime reikalą su klasių kova, su kova prieš Bažnyčią, prieš šeimą, prieš valstybės suverenitetą, kova su žmogaus garbingumu ir žmogaus degradacija. Tai yra šlykštu, ir tas politinis sušalimas, politinės grupės neturi leidimo brukti tokios politikos per jėgą. Taip buvo ir socializmo laikais.

Susirinkę parlamentarai kalbėjo apie sau aktualias problemas, iššūkius ar galimybes – nebuvo gvildenama jokia vienijanti tema, neskaitant bendros komunistinės praeities.

Randasi subkultūros ir vyksta kova. Dabar naudoja naujas manipuliavimo technikas, nori sunaikinti mūsų vertybes, normas, tautas, Bažnyčią, taip, kaip anksčiau buvo tai iš Maskvos, dabar iš Briuselio pasakoja, kaip turi būti. Stengiamasi išbraukti iš visuomenės nuomones, nemoralumą pastatyti ant pjedestalo. Gaunam tokią įtaką, kokios net komunistai nesugebėjo padaryti“, – kalbėjo Vengrijos parlamento pirmininkas.

Susirinkę parlamentarai kalbėjo apie sau aktualias problemas, iššūkius ar galimybes – nebuvo gvildenama jokia vienijanti tema, neskaitant bendros komunistinės praeities. Antai Estijos parlamento pirmininkas Hennas Pőlluaas kalbėjo apie grėsmę iš Rytų ir Rusijos agresiją prieš Sakartvelą ir Ukrainą, Albanijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Mimi Kodheli kalbėjo apie tai, kad Albanijos ateitis – Europos integracija.

Kartu su regiono parlamentų atstovais suvažiavime dalyvavo ir buvusio komunistinio bloko disidentai, taip pat pasisakę pirmoje renginio dalyje.

Lenkiškai pasisakė ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis.

„Plačiai kalbama apie Europos projektą, kurį mes remiame, daug tautų siekia į tą projektą integruotis. Mes puikiai žinome, kokia valstybė Europos projektą vadina likviduotinu priešu, kurį reikia išskaidyti ir padalinti. Atvirai ir neatvirai siūloma atsitraukti nuo prakeiktos Amerikos, palikti tą Europos Sąjungą ir nebebūti priešu – mes jus mylėsime ir apkabinsime“, – kalbėjo V.Landsbergis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytautas Landsbergis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytautas Landsbergis

Tiesa – V.Landsbergiui viršijus neįvardintą pasisakymo laiko limitą, jo kalbą nutraukė Lenkijos Senato pirmininkas Stanisławas Karczewskis.

Norą pasisakyti taip pat išreiškė suvažiavimo svečias Tiboras Pakhas, pasipriešinimo komunizmui Vengrijoje dalyvis. Po V.Landsbergio kalbėjęs T.Pakhas pasisakymą pradėjo žodžiais „Mane pykdo, kuomet esu nutraukinėjamas. Mūsų žodžius nuolat nutraukdavo komunistinė sistema“. Po šių žodžių jo kalbą nutraukė Lenkijos Senato pirmininkas, sakydamas, esą jam taip pat nepatinka būti pertrauktam.

Pirmojoje dalyje taip pat kalbėjo Lietuvos disidentinio judėjimo dalyvis Vidmantas Povilionis.

V.Pranckietis: iššūkių akivaizdoje reikia kalbėti apie integraciją

Lietuvos Seimo atstovas suvažiavime palaikė proeuropietišką poziciją. Antroje suvažiavimo dalyje kalbėjęs Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis atkreipė dėmesį į Rytų partnerystę, jos svarbą ir kalbėjo apie Europos Sąjungos integracijos svarbą.

Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – iš Seimo pirmininko posto verčiamas Viktoras Pranckietis
Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – iš Seimo pirmininko posto verčiamas Viktoras Pranckietis

V.Pranckietis išskyrė kelis pagrindinius iššūkius, su kuriais tenka susidurti. Pirmasis – regiono saugumas agresyvios Kremliaus politikos akivaizdoje, antrasis – ekonominė ir socialinė gerovė Europos Sąjungoje ir trečiasis – regiono integracija.

Lietuvos Seimo pirmininkas džiaugėsi sėkmingai vykdoma Rytų partneryste ir pasiekimais bendraujant su Ukraina, Moldova ir Sakartvelu.

Lietuvos Seimo atstovas suvažiavime palaikė proeuropietišką poziciją.

„Matoma ir demokratinė šių šalių pažanga. Skaidrūs rinkimai ir taikus valdžios pasikeitimas Ukrainoje dar ne taip seniai buvo neįsivaizduojami. Tą patį galima pasakyti ir apie Sakartvelą – Gruziją. Matome ne vieną laimėtoją šioje situacijoje, o svarbiausi nugalėtojai - žmonės“, - sakė V.Pranckietis.

„Lietuva, būdama nedidele valstybe, yra pasiryžusi dalintis sukaupta reformų ir eurointegracine patirtimi“, - Varšuvoje kalbėjo Seimo pirmininkas.

Po suvažiavimo – jokios rezoliucijos

Lenkijos Seimo maršalka Marekas Kuchcińskis susitikime su renginyje dalyvaujančiais užsienio žurnalistais sakė, kad po tokio suvažiavimo beveik neįmanoma priimti jokios rezoliucijos. Pasak jo, kur kas svarbesnis yra tokio susitikimo lobistinis gerąja prasme dėmuo.

„Susitikimo metu suteikiama galimybė susitikti kaimyninių valstybių parlamentarams, politikams, taigi palengvinama jų tarpusavio komunikacija. Čia svarbus lobizmo dėmuo gerąja prasme“, – sakė M.Kuchcińskis.

Kancelaria Sejmu/Marta Marchlewska nuotr./Lenkijos Seimo maršalka Marekas Kuchcińskis
Kancelaria Sejmu/Marta Marchlewska nuotr./Lenkijos Seimo maršalka Marekas Kuchcińskis

Parlamentų atstovų suvažiavimai pradėti organizuoti prieš ketverius metus, 2016 metais. Suvažiavimo iniciatorė – valdančioji partija Lenkijoje PiS.

Kol kas visi keturi suvažiavimai rengti Varšuvoje, Lenkijos valdžios iniciatyva. Pasiteiravus M.Kuchcińskio, ar jokia kita valstybė neišreiškė noro organizuoti tokio pobūdžio susitikimus, Seimo pirmininkas atsakė, kad tokį norą išreiškė Vengrijos ir Lietuvos atstovai, tačiau dėl vyksiančių rinkimų ir nežinios kol kas suvažiavimai stabiliai vyksta Lenkijoje.

Suvažiavimų metu vykstančius minėjimus tradiciškai boikotuoja opozicija

Trečiojo suvažiavimo metu taip pat vyko oficiali šventė – minėtas 550-asis parlamentarizmo Lenkijoje jubiliejus.

Šiemet opozicija taip pat pasirinko boikotuoti oficialią šventę, skirtą paminėti birželio rinkimų trisdešimtmečiui.

Praėjusiais metais didžiausia opozicijos partija „Pilietinė platforma“ („Platforma Obywatelska“, PO) boikotavo minėjimą, o prie Varšuvos karališkosios pilies susirinko minia protestuotojų, reiškusių nepasitenkinimą valdančiąja partija „Teisė ir teisingumas“ („Prawo i Sprawiedliwość“, PiS) bei jų vykdoma politika ir planuota įgyvendinti teismų reforma.

Šiemet opozicija taip pat pasirinko boikotuoti oficialią šventę, skirtą paminėti birželio rinkimų trisdešimtmečiui, o jubiliejų minėti atskirai nuo valdančiosios daugumos, mieste, kuriame prasidėjo laivų gamyklos darbininkų streikai, vėliau išsivystę į „Solidarumo“ judėjimą.

Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Video

00:50
01:18
00:30

Visi į lauką!

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Parašykite atsiliepimą apie 15min