Jo teigimu, sprendimas įvesti Gruzijos kariuomenę į Pietų Osetiją buvo šalies atsakas į „Rusijos intervenciją“, pranešė naujienų portalas newsgeorgia.ru.
Šiais žodžiais M.Sakaašvilis patvirtino oficialią Gruzijos poziciją. Gruzinai teigia, kad Rusijos kariai jau rugpjūčio 7-ąją buvo Pietų Osetijos teritorijoje – tai yra dar prieš tai, kai regione prasidėjo karo veiksmai. „Nei viena demokratinė valstybė nebūtų ramiai laukusi, kol jos teritorijoje vyksta invazija“, – sakė Gruzijos prezidentas, patvirtindamas jau anksčiau išsakytą versiją, kad Gruzijos kariai ne pirmi pradėjo karą, o tik reagavo į Rusijos veiksmus.
Rusija ir Pietų Osetija tebesilaiko versijos, kad gruzinų kariuomenė naktį iš rugpjūčio 7-osios į 8-ąją be perspėjimo įsiveržė į nepripažintos respublikos teritoriją. Maskva ir Chinvalis tikina, esą gruzinai siekė ne tik kontroliuoti teritoriją, bet ir sunaikinti osetinų tautą.
M.Sakaašvilis paneigė gandus, kad užsienio valstybės, pirmiausiai JAV, gruzinams „uždegė žalią šviesą“ ir leido įsiveržti į Pietų Osetiją. Jis pareiškė, kad „Europa ir JAV netikėjo, jog Rusija vykdys tokią didelę invaziją“.
15min.lt primena, kad šiai komisijai savo parodymus jau davė daugelis Gruzijos kariškių ir politikų. Beveik visi pakartojo oficialią Gruzijos valdžios politiką.
Tik buvęs Gruzijos ambasadorius Rusijoje Erozas Kidzmarišvilis, pats pasiprašęs liudyti, pareiškė, kad karinei operacijai Pietų Osetijoje ruošėsi ir gruzinai, ir rusai. Pasak buvusio ambasadoriaus, taip vadinamą Rugpjūčio karą pradėjo Gruzija, nors pripažino, kad Rusijos veiksmai bet kokiu atveju yra nepateisinami. Jis taip sukritikavo Gruzijos valdžią, kad ši nebandė palaikyti gerų santykių su Rusija.
Šis buvusio ambasadoriaus pasisakymas baigėsi tuo, kad komisijos pirmininkas Paata Davitajus pagrasino jam iškelti baudžiamąją bylą už, jo žodžiais tariant, aplaidų darbą. Esą ambasadorius nė karo savo ataskaitose neatkreipė dėmesio į pablogėjusius Gruzijos ir Rusijos santykius ir nė žodžiu neužsiminė, kad Rusijos valdžia rengiasi karinei agresijai.
