Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gruodžio 16d. 14:08 , Atnaujinta: 2018 gruodžio 16d. 16:47

Salomė Zurabišvili prisaikdinta Sakartvelo prezidente

Salomė Zurabišvili
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Salomė Zurabišvili

Sarkatvele sekmadienį įvyko prezidentės Salomės Zurabišvili inauguracijos ceremonija. Ceremonija įvyko Telavyje, Kachetijos krašte, Sarkatvelo caro Iraklio II įkurtuose rūmuose. S.Zurabišvili buvo prisaikdinta padėjusi ranką ant Sarkatvelo konstitucijos. Po priesaikos nuskambėjo šalies himnas ir buvo paleistos septynios artilerijos salvės. Prezidentės kadencija truks šešerius metus.

„Mano, kaip prezidentės, tikslas yra padaryti Gruzijos demokratinį vystymąsi ir jos kelią link Europos negrįžtamu procesu, – sakydama inauguracinę kalvą pareiškė ji. – Palengvinsiu šį procesą su mūsų strateginio partnerio – Jungtinių Amerikos Valstijų – ir mūsų draugų Europoje pagalba.“

Opozicinės partijos nepripažįsta S.Zurabišvili pergalės ir mėgino prie surengti protesto mitingą prie rūmų. Tačiau policija užkirto jiems kelią ir sekmadienio rytą blokavo kelių kilometrų ilgio opozicijos automobilių virtinę kelyje iš Tbilisio į Telavį.

Tuo metu rinkimus pralaimėjęs susivienijusios opozicijos kandidatas Grigolas Vašadzė prasibrovė per policijos užtvaras ir prisijungė prie Telavio Teatro aikštėje susirinkusių kelių dešimčių savo šalininkų.

„Mes jau nebeturime Konstitucijos, rinkimų, teisės į laisvą judėjimą, neturime teisės susirinkti, žodžio laisvės. Dabartinė valdžia bijo savo piliečių ir už policijos užtvarų bando pasislėpti nuo žmonių“, – pareiškė G.Vašadzė.

Opoziciją palaikantis televizijos kanalas „Rustavi-2 TV“ pranešė, kad tarp policijos pareigūnų ir protestuotojų kilo trumpo susirėmimai, pastariesiems mėginant prasibrauti pro pareigūnus.

Rinkimų pažeidimai

S.Zurabišvili praėjusį mėnesį buvo išrinkta Sarkatvelo prezidente, nugalėdama G.Vašadžę, kurį rėmė vienuolikos partijų opozicinis aljansas, vedamas buvusio Sarkatvelo prezidento Michailo Saakašvilio vadovaujamo „Jungtinio nacionalinio judėjimo“.

S.Zurabišvili rinkimuose palaikė buvusio Sarkatvelo premjero milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio vadovaujama partija „Gruzijos svajonė“.

B.Ivanišvilis – turtingiausias Sarkatvelo žmogus – 2013 metais atsistatydino iš ministro pirmininko posto praėjus vos metams po darbo pradžios. Tačiau vis dar manoma, kad faktiškai jis valdo šalį. Jo kritikai jį kaltina „valstybės užgrobimu“.

S.Zurabišvili pareiškė, kad jo pergalė yra žingsnis pirmyn moterims ir šalies suartėjimui su Europa. Tačiau opozicinės partijos atsisako priimti rinkimų rezultatą ir kalba apie balsų pirkimą, balsavimą kelis kartus, rinkėjų bauginimą ir balsų klastojimą per lapkričio 28 dieną vykusius prezidento rinkimus.

Dėl to gruodžio 2-ąją tūkstančiai opozicijos šalininkų išėjo į gatves Tbilisyje protestuoti prieš rinkimų rezultatus ir reikalauti išankstinių parlamento rinkimų.

Sarkatvelo pirmaujančios žmogaus teisių grupės pasmerkė rinkimų pažeidimus, kurie, anot Jungtinių Valstijų valstybės departamento, „neatitinka šalies įsipareigojimui rengti sąžiningus ir skaidrius rinkimus“.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojai sako, kad rinkimai buvo „konkurencingi“, ir kandidatai laisvai galėjo agituoti rinkėjus, tačiau nerimą kelia valdančiosios partijos vykdytas „netinkamas valstybės išteklių panaudojimas“.

Prieš rinkimus B.Ivanišvili pažadėjo, kad valdžia smarkiai padidins socialines išlaidas, ką kritikai pavadino "balsų pirkimu". Be to, turtuolis pažadėjo, kad savo asmeninėmis lėšomis nurašys daugiau nei 600 tūkst. žmonių beviltiškas skolas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Salomė Zurabišvili
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Salomė Zurabišvili

Pabėgėlių dukra

Pirmąja į Sarkatvelo prezidento postą išrinkta moterimi tapusi S.Zurabišvili yra buvusi prancūzų diplomatė, išmainiusi savo saugią diplomatinę karjerą į audringą politinį gyvenimą savo protėvių šalyje.

S.Zurabišvili gimė Prancūzijoje, nuo bolševikų režimo į Paryžių 1921 metais pabėgusioje gruzinų šeimoje.

Jos šeima išsaugojo tvirtus ryšius su Sarkavelu ir jos kultūra. Išrinktosios prezidentės proprosenelis iš motinos pusės Niko Nikoladzė buvo garsus liberalių pažiūrų rašytojas ir judėjimo, kovojusio už Gruzijos išsivadavimą nuo Rusijos Imperijos, narys.

S.Zurabišvili studijavo tarptautinius santykius prestižiniame Paryžiaus politikos mokslų institute. Po studijų ji pradėjo 30 metų trukusią diplomatės karjerą, dirbo Jungtinėse Tautose, Vašingtone ir net Čade.

„Prieš kelis dešimtmečius, būdama jauna prancūzų diplomatė, negalėjau net įsivaizduoti, kad varžysiuosi dėl prezidento posto mano protėvių tėvynėje“, – sakė S.Zurabišvili naujienų agentūrai AFP rudenį.

Savo diplomatinės karjeros pabaigoje 2003 metais ji buvo paskirta Prancūzijos ambasadore Tbilisyje. Tuomet Gruzijai vadovavo Eduardas Ševarnadzė.

Po kruvinos 2003 metų Rožių revoliucijos į valdžią atėjęs naujasis prezidentas M.Saakašvilis paskyrė ją užsienio reikalų ministre, iš anksto suderinęs šį žingsnį su tuomečiu Prancūzijos lyderiu Jacques'u Chiracu.

„Ji padarė puikią karjerą Prancūzijoje, bet širdyje liko gruzinė, tikra savo šalies patriotė“, – tuo metu sakė M.Saakašvilis.

Įgijo priešų

Tačiau S.Zurabišvili netrukus įgijo priešų tarp parlamentinės daugumos atstovų. Parlamentarai ir virtinė aukšto rango diplomatų ją viešai pradėjo kritikuoti dėl arogantiško ir impulsyvaus būdo.

2005 metais ji buvo atleista iš ministrės pareigų, kurias ėjo vienus metus. Protestuoti prieš šį atleidimą į sostinės gatves išėjo tūkstančiai žmonių.

Tada S.Zurabišvili prisijungė prie opozicijos parlamente ir tapo viena aršiausių M.Saakašvilio kritikų.

Netrukus Prancūzijoje išleistoje savo knygoje „Moteris dviem šalims“ S.Zurabišvili rašė: „Dabar turiu stoti į politinę kovą, kuri niekada manęs neviliojo, kurioje niekada nedalyvavau, kuri buvo man primesta.“

2010 metais S.Zurabišvili pasitraukė iš Sarkatvelo politinio gyvenimo ir penkerius metus dirbo Jungtinių Tautų Irano stebėsenos ekspertų grupėje.

„Sarkatvele nėra nė demokratijos minimumo, reikiamo opozicijos egzistavimui“, – tuomet kalbėjo ji.

Rinkėjai ją palaikė, nepaisydami jos pašalietės statuso ir kalbos liapsusų per rinkimų kampaniją.

„Dabar svarbu parodyti, kad ši šalis pasirinko Europą, – sakė S. Zurabišvili, paskelbus rinkimų rezultatus. – Todėl prezidente išsirinko europietę moterį.“

S.Zurabišvili gruziniškai kalba su stipriu prancūzišku akcentu ir dažnai daro gramatikos klaidų, tačiau ji moka ir kitų kalbų: prancūzų, anglų, italų, vokiečių ir rusų.

Kartkartėmis ji pasisako socialiniame tinkle „Twitter“, kur reiškia paramą prancūzų prezidentui Emmanueliui Macronui.

2012 metais mirė jos sutuoktinis Janri Kashia, Sarkatvele gimęs rašytojas ir žurnalistas, sovietmečiu priverstas išvažiuoti iš Sarkatvelo kaip disidentas. Vėliau jis vedė populiarią pokalbių laidą Sarkatvelo televizijoje.

Sporto žurnaliste televizijoje „France 24“ dirbanti poros duktė gyvena Paryžiuje. Sūnus yra diplomatas ir šiuo metu dirba Prancūzijos ambasadoje Londone. Per prezidento rinkimų kampaniją abu S.Zurabišvili vaikai buvo atvykę į Tbilisį jos palaikyti.

Pasak prezidentės, per rinkimų kampaniją ji ir jos vaikai sulaukė grasinimų nužudyti iš žmonių, susijusių su M.Saakašvilio opoziciniu Vieninguoju nacionaliniu judėjimu.

Paskutinė tiesiogiai renkama prezidentė

S.Zurabišvili tapo paskutine tiesiogiai išrinkta Sarkatvelo prezidente, nes šalis po prieštaringai vertinamos konstitucinės reformos pereis prie parlamentinės valdymo formos.

Kitą prezidentą 2024 metais rinks 300 narių rinkimų kolegija. Tokiai reformai, priimtai praėjusių metų rugsėjį, prieštaravo visos opozicinės partijos, kurie mano, kad ji yra palanki valdančiajai partijai.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min