Vokietijos rytinės žemės geriau galynėjasi su krize nei vakarinės. Tai padeda buvusiam komunistiniam regionui praėjus 20 metų, kai griuvo Berlyno siena, įveikti prarają, kuri skyrė jį nuo turtingų vakarinių sričių.
Vokietijos rytinėse žemėse nedarbas, nors ir skiriama milijardai eurų paramos, tebėra didžiausia ekonomikos rykštė. Darbo našumas ir sukuriamas bendrasis vidaus produktas (BVP) ten taip pat mažesni. Didelė problema yra ir migracija.
Nepaisydamas to ministras Wolfgangas Tiefensee, kanclerės Angelos Merkel kabinete atsakingas už rytines žemes, savo metiniame pranešime pareiškė, kad didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo recesija Vokietijoje padarė netikėtą šalutinį poveikį. Pasak jo, iki šiol šalies rytai nėra taip smarkiai paveikti krizės ir po truputį vejasi vakarus.
Smūgis ne toks stiprus
Berlyno siena griuvo 1989 metų lapkritį, tačiau oficialus buvusios komunistinės Rytų Vokietijos ir kapitalistinės Vakarų Vokietijos susivienijimas įvyko tik po metų, 1990-ųjų spalį.
Naujas teigiamas veiksnys nustekentose rytinėse žemėse – daugiau mažesnių firmų. Tokios įmonės kur kas lankstesnės nei didžiosios kompanijos ir mažiau priklausomos nuo eksporto, o jis per keletą pastarųjų mėnesių labai krito. Rytinėse žemėse didesnis ir technologijų sektoriaus augimas, ypač saulės energijos, kuri ten itin išplėtota, srityje.
Nedarbas šalies rytuose visus metus išliko palyginti stabilus, o vakariniuose rajonuose gegužės mėnesį pakilo nuo 6,4 proc. iki 6,9 procento. BVP rytinėje Vokietijoje pakilo iki 71 proc. vakarų žemių lygio, nors pastaruosius aštuonerius metus sudarė tik 67 proc. jo. Vyriausybės ekonomikos skatinimo priemonės taip pat padėjo.
Parama tebeplaukia
Tačiau skirtumai, kad ir kokių būtų teigiamų požymių, vis tiek išlieka dideli. Rytuose bedarbių yra dukart daugiau nei vakaruose, o viena didžiausių problemų – ilgalaikis nedarbas. Jauni žmonės, ypač moterys, linkę palikti gimtuosius miestelius ir kaimus. Kai kurie jų pamažėle virsta dykynėmis. „Nuėjome ilgą kelią, bet dar reikia daug padaryti", – sakė W.Tiefensee.
Pirminis tikslas buvo, kad komunizmo nustekenta rytinė šalies dalis iki 2019 metų pabaigos, kai baigsis speciali pagalbos Rytų Vokietijai programa „Solidarumo paktas", pasivytų bent skurdesnes vakarines žemes. Vien 2006-2008 metais rytinės žemės gavo apie 45 mlrd. eurų investicijoms į ekonomiką ir infrastruktūrą.
Artėjant Berlyno sienos griuvimo 20-osioms metinėms rengiamos apklausos rodo, kad dauguma vokiečių pritaria šalies suvienijimui, nors socialiniai skirtumai tarp „Ossis" (rytiečių) ir „Wessies" (vakariečių) vis dar dideli.
Firmos bankrutuoja
Tuo metu visoje Vokietijoje, kurios ekonomika yra galingiausia Europoje, krizė toliau žlugdo įmones. 2009-ųjų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, bankrutavusių bendrovių padaugėjo 10 proc. – iki 7712. Mažiau bankrutuoja privatūs asmenys. Bendra visų kreditorių, kurie kreipėsi į Vokietijos administracinius teismus, ieškinių suma pasiekė 9,7 mlrd. eurų (pernai tuo pat metu buvo 7,3 mlrd. eurų).
Artimiausiais mėnesiais komercinių įmonių bankrotų Vokietijoje daugės. Šiemet jų prognozuojama iki 35 tūkst., o kitąmet dar 11 proc. daugiau. Vadinasi, 2011-ųjų nesulauks beveik 40 tūkst. Vokietijos įmonių.
