Apie tokią galimybę keliuose interviu užsiminė buvę aukšto rango Talibano pareigūnai, postus užėmę 1990-aisiais, kai Talibanas valdė Afganistaną. Šie žmonės saugumo sumetimais nenorėjo, kad jų tapatybės būtų atskleistos.
Kai kuriuos jų buvo suėmusios JAV pajėgos ir jie kelerius metus praleido nelaisvėje. Šiuo metu visi šie asmenys gyvena Kabule ir yra akylai prižiūrimi valdžios. Anot visų jų, rimtos derybos su Talibano lyderiais galimos tik tuo atveju, jei jie galėtų laisvai veikti neutralioje vietoje. Kaip tokios vietos minimos viena iš Persijos įlankos šalių arba tokios valstybės kaip Turkija, Vokietija ar Japonija.
Rimtos derybos
Kai kurie buvę Talibano lyderiai teigė, kad esant dabartinei situacijai, kai Afganistanas yra „okupuotas JAV“ ir kai šiai šaliai didelę įtaką turi Pakistano žvalgybos tarnyba ISI, Talibanu bandoma manipuliuoti ir todėl esą jiems reikia trečios šalies, kurioje jie galėtų veikti laisviau.
Pirmiausiai iš Gvantanamo įlankos ir Bagramo, pagrindinės JAV bazės Afganistane, kalėjimų turėtų būti paleisti visi Talibano kaliniaiKalbos apie Talibano pokalbius su Afganistano prezidento Hamido Karzai valdžia ir kitais pašnekovais, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis, tęsiasi jau nuo 2008 metų. Šie pokalbiai vyko Saudo Arabijoje, kai kuriose kitose šalyse, tačiau iki šiol rimtų derybų link nebuvo žengtas nė vienas žingsnis.
Prezidentas H.Karzai įsitikinęs, kad tik derybos su Talibano galėtų baigti karą Afganistane, tuo tarpu NATO pajėgų šioje šalyje vadas generolas Davidas Petraeus šiuo klausimu vis dar nusiteikęs skeptiškai. Anot jo, sajungininkių kariams turi būti suteikta daugiau laiko susilpninti Talibano judėjimą.
Po pastarojo fiasko, kai Vakarų žvalgyba leido Maulvi Mansour, antruoju pagal svarbą Talibano lyderiu, apsimetusiam afganistaniečiui susitikti su H.Karzai, JAV ir NATO bus labai neryžtingos pokalbių su Talibanu atžvilgiu.
Apsišaukėliui buvo sumokėta didžiulė suma pinigų. Kadangi didžioji dalis afganistaniečių ir amerikiečių negali atpažinti vyresniųjų Talibano lyderių, nes neturi jų nuotraukų, šis incidentas tapo didžiuliu stabdžiu organizuoti susitikimus su talibais.
Keturi Talibano atstovai iš Kabulo turėjo vienodus pasiūlymus dėl derybų išjudinimo į priekį. Visų jų nuomone, pirmiausiai iš Gvantanamo įlankos ir Bagramo, pagrindinės JAV bazės Afganistane, kalėjimų turėtų būti paleisti visi Talibano kaliniai.
Be to, anot jų, iš JT juodojo sąrašo turėtų būti išbrauktos Talibano lyderių pavardės. Šis sąrašas, vadinamas JT Saugumo Tarybos Rezoliucija, pirmą sykį buvo parašytas 1998 metais. Jame yra 433 grupuotės „al Qaeda“ ir Talibano atstovų pavardės.
Iš jų 45 neseniai buvo iš sąrašo išbraukti Afganistano valdžios prašymu. Šiuo žingsniu tikėtasi padėti pamatus Talibano pasitikėjimui Afganistano valdžia.
„Atsisakyti grupuotės „al Qaeda“
Afganistano ambasadorius JT Zahiras Taninas paprašė iš minėto sąrašo išbraukti dar dešimties Talibano atstovų pavardes. Afganistano valdžia taip pat nori, kad keblus dalijimosi valdžia klausimas nebūtų aptariamas per pirmą derybų etapą. Norima, kad prieš tai abi pusės susitartų dėl bendro Afganistano valstybės apibrėžimo.
Labiau pažeidžiami Talibano lyderiai pripažįsta, kad nepajėgė visškai valdyti šalies 1990-aisiais, vargu ar dar kada galės tai padaryti. Priežastis ta, kad užuot dabar užgrobus valdžią, rizikavus tarptautine izoliacija ir iš pasaulio bendruomenės negavus nė cento, šiam judėjimui geriau būtų su prezidentu H.Karzai derėtis dėl dalijimosi valdžia ir taip išlaikyti šaliai teikiamą pagalbą bei tarptautinį legitimumą.
Tuo pat metu daugeliui Talibano atstovų iki gyvo kaulo įgriso Pakistano žvalgybos tarnyba ISI, kuri, pasak jų, bandė manipuliuoti talibais daugybę metų, tačiau nuo kurių Talibano judėjimo priklausomybė taip pat sustiprėjo.
Pakistano kariuomenė buvo aiškiai apibrėžusi ketinanti saugoti Afganistano Talibano atstovus ir persekioti Pakistano talibus. Vis dėlto po šiais metais ISI įvykdytų kelių Talibano lyderių suėmimų ir atsisakymo priimti H.Karzai prašymą juos paleisti, įtampa tarp Talibano ir ISI padidėjo.
Vienas iš ženklų, kad Talibanas nori pasitraukti iš ISI šešėlio, gali būti užfiksuotas pastarojoje Talibano atstovų retorikoje ir viešuose pareiškimuose. Jie daug mažiau linkę į džihadą ir labiau nacionalistiniai bei patriotiniai ir kalba apie svarbą visiems afganistaniečiams susivienyti. Be to, Afganistano talibai akivaizdžiai parodė nebenorį būti Pakistano ruporas.
Kiek ankstesniuose savo pareiškimuose Talibano atstovai aiškiai pabrėžė esantys pasiruošę atsisakyti ryšių su „al Qaeda“ ar bet kuria kiti džihadistų grupe, norinčia Afganistanu pasinaudoti „teroro“ tikslais.
Vis dėlto amerikiečiai, prieš kalbėdamiesi su talibais, nori išgirsti aiškų ir kategorišką jų pareiškimą dėl grupuotės „al Qaeda“ išsižadėjimo.
Taikos perspektyvos Afganistane išlieka subtiliai subalansuotos.
