„Dabartiniai bendri įsipareigojimai – apie 1 mlrd. dolerių“, – sakė vienos Persijos įlankos šalies pareigūnas, pageidavęs neviešinti jos vardo.
Jis pridūrė, kad „Saudo Arabija pažadėjo 300 mln. dolerių“, kai panašias sumas įsipareigojo skirti Kuveitas ir Jungtiniai Arabų Emyratai.
Kuveite surengtoje Tarptautinėje konferencijoje dėl humanitarinių įsipareigojimų Sirijai Ban Ki-moonas paragino skubiai suteikti tai šaliai finansinę pagalbą, perspėdamas, jog negavus lėšų „žus daugiau sirų“.
„Padėtis Sirijoje katastrofinė“, – pažymėjo JT vadovas, ragindamas visas konflikto šalis „sustabdyti žudymą“.
Ban Ki-moonas, remdamasis JT ataskaitomis, nurodė, kad Sirijoje sugriauta pusė ligoninių ir ketvirtadalis mokyklų, o kita gyvybiškai svarbi infrastruktūra taip pat patyrė didelę žalą.
Generalinis sekretorius pažymėjo, kad humanitarinė pagalba neišspręs šios krizės, kuriai, pasak jo, reikalingas politinis sprendimas.
Šią konferenciją organizavęs Kuveitas pirmasis pasisiūlė skirti 300 mln. dolerių, o jo pavyzdžiu tuojau pat pasekė kita naftos turtinga Persijos įlankos valstybė – Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE). Pastaroji šalis, kaip pranešė valstybinė naujienų agentūra WAM, taip pat pažadėjo skirti 300 mln. dolerių.
„Dėl didelių Sirijos žmonių kančių ir siekiant padėti užtikrinti šios konferencijos sėkmę, skelbiu, kad Kuveitas skirs 300 mln. JAV dolerių Sirijos žmonėms“, – Kuveito emyras šeichas Sabahas al Ahmadas al Sabahas (Sabahas Ahmadas Sabahas) pareiškė atidarydamas vieną dieną truksiantį susitikimą.
Emyras pridūrė, kad „šiurpinantys pranešimai“ iš Sirijos „kelia susirūpinimą dėl Sirijos saugumo, jos ateities ... ir dėl viso regiono saugumo bei ateities“.
Jis pareiškė laikantis Sirijos režimą atsakingu dėl tragiškos padėties, kylančios Damaskui „atmetant teisingus liaudies reikalavimus ir arabų bei tarptautines iniciatyvas“.
Bahreino sosto įpėdinis princas Salmanas bin Hamadas al Khalifa paskelbė, kad jo mažytė Persijos įlankos karalystė skirs dar 20 mln. dolerių, o Vokietijos URM savo pranešime pažadėjo skirti apie 10 mln. eurų.
JT humanitarinės pagalbos vadovė Valerie Amos nurodė, kad 3 mln. sirų tapo pabėgėliais savo šalyje, o dar bent 2,3 mln. reikalinga būtiniausia pagalba.
Pasak jos, 519 mln. dolerių iš sumos, kurią planuojama surinkti, turėtų būti skirta padėti labiausiai nukentėjusiems nuo konflikto.
Jordanijos karalius Abdullah II ir Libano prezidentas Michelis Sleimanas (Mišelis Sleimanas) per konferenciją ragino skirti didesnę pagalbą pabėgėliams iš Sirijos, kurių abiejose šalyse nuolat daugėja.
Jungtinės Valstijos antradienį pažadėjo skirti dar 155 mln. dolerių, siekiant suteikti pagalbą pabėgėliams, mėginantiems išvengti pražūtingo konflikto.
Antradienį Kuveite susitikusios nevyriausybinės labdaros organizacijos pažadėjo skirti 182 mln. dolerių Sirijos civiliams, nukentėjusiems per kruviną konfliktą.
JT pabėgėlių reikalų agentūra antradienį nurodė, kad per kelias pastarąsias savaites Sirijos pabėgėlių srautas smarkiai išaugo, o jų skaičius perkopė 700 000.
UN humanitarinių operacijų direktorius Johnas Gingas prieš prasidedant konferencijai perspėjo, kad Jungtinės Tautos bus priverstos sumažinti jau dabar ribojamus maisto davinius šimtams tūkstančių sirų, jeigu nebus susitarta dėl didelės lėšų injekcijos.
JT taikos pasiuntinys Lakhdaras Brahimi antradienį sakė, kad karas Sirijoje pasiekė „precedento neturintį siaubo lygį“, kai šiauriniame Alepo mieste buvo rasti dešimtys nužudytų jaunų vyrų.
L.Brahimi pažymėjo, kad susipriešinusi JT Saugumo Taryba privalo imtis veiksmų, kad sustabdytų žudynes, kurių dar vienu simboliu tapo 78 jaunų vyrų nužudymas Alepe. Kiekvienas iš jų buvo nušautas viena kulka, o jų kūnai buvo sumesti į upę įnirtingų kovų apimtame mieste.
Jau 22 mėnesius vykstantis konfliktas, prasidėjęs nuo taikių protestų 2011-ųjų kovą, bet vėliau peraugęs į ginkluotą sukilimą, kai režimas mėgino jėga užgniaužti nepaklusnumą, nusinešė daugiau nei 60 tūkst. žmonių gyvybių, nurodo Jungtinės Tautos.
