Sekite 15min Google
Saudo Arabijos ir Jemeno husių susidūrimai per pastaruosius mėnesius vėl įžiebė karą, kurį Rijadas pradėjo dar 2015 metais.
Problemos esmė – Saudo Arabija ypač daug investavo į ginkluotę, pasižyminčią tuo, ką kai kurie karo analitikai vadina „blizgučių faktoriumi“. Tai reiškia, kad karalystė turi aukštųjų technologijų naikintuvų ir naujausias raketas-perėmėjas.
Tačiau husiai dažnai pasitelkia pigius dronus arba žemai skriejančias sparnuotąsias raketas, kurias Saudo Arabijos pajėgoms sunkiai sekasi aptikti.
Be to, Saudo Arabijos gynybos sistema buvo kuriama darant prielaidą, kad didžiausia grėsmė kils iš rytų arba šiaurės rytų – Irano ar Irako, o ne iš Jemeno pietvakariuose. Todėl, kaip teigia analitikai, šalis liko pažeidžiama.
Galiausiai, Rijadas tik neseniai pradėjo spręsti įsisenėjusias sistemines problemas. Siekiant apsaugoti Saudidų dinastiją nuo karinių perversmų, su kuriais susidūrė dauguma arabų valstybių, karalystės ginkluotosios pajėgos buvo suformuotos iš dviejų tarpusavyje konkuruojančių šakų.
Analitikų teigimu, abi jos kenčia nuo itin centralizuoto sprendimų priėmimo, o tai riboja jų lankstumą.
„Rijadui tai – labai sukrečiantis momentas. Daugeliu atžvilgių net žeminantis“, – mano Burcu Ozcelik, Artimųjų Rytų saugumo klausimų ekspertė Karališkajame jungtinių tarnybų institute (RUSI).
„Į karinių pajėgumų stiprinimą jau seniai investuojamos didelės lėšos, – pridūrė ji. – Tačiau pagrindinė problema yra pasirengimas. Kiek Saudo Arabija buvo pasiruošusi tokio pobūdžio žaibiškam puolimui, kaip jį vadina husiai?“
Husiai be perstojo atakuoja infrastruktūros, energetikos ir karinius objektus Saudo Arabijos teritorijoje. Šią savaitę jie smogė energetikos gigantei „Aramco“, sukeldami gamykloje gaisrą. Ketvirtadienį Saudo Arabijos valdžios institucijos pranešė, kad rytinėje provincijoje buvo perimtas ir sunaikintas dronas, o Medinos regione – sparnuotoji raketa, nors husiai neigė, kad taikėsi į Mediną.
Spalio 10 d. sparnuotoji raketa pataikė į vidinių skrydžių terminalą Rijade. Atakos metu žuvo mažiausiai 13 žmonių, sužeistųjų – bent 300. Tai – didžiausias išpuolis prieš karalystę per daugiau kaip dešimtmetį.
Po dienos husių grupuotės atstovas spaudai socialiniuose tinkluose paskelbė pareiškimą, kuriame įvardijo daugumą vietų, į kurias buvo nukreipti dronai ir raketos.
„Jemeno ginkluotosios pajėgos toliau intensyvins savo operacijas prieš Saudo Arabiją“, – pareiškė Yahya Saree, pridurdamas, kad smūgiai tęsis tol, kol karalystė nustos puldinėti Jemeną.
Be kita ko, husių pajėgos taip pat blokuoja Saudo Arabijos naftos gabenimą į Aziją per Bab al Mandebo sąsiaurį, skiriantį Jemeną ir Afrikos žemyną.
Saudo Arabija pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų.
„Pastarųjų savaičių įvykiai yra rimti“, – netrukus po išpuolio prieš oro uostą tarptautinės konferencijos Rijade metu pareiškė energetikos ministras princas Abdulazizas bin Salmanas.
„Mūsų atsakas turi būti lygiai toks pat rimtas“, – pabrėžė jis.
Karą prieš husius - šiitų musulmonų milenaristų sektą, siekiančią nuversti Jemeno vyriausybę - 2015 m. pradėjo tuometinis Saudo Arabijos gynybos ministras princas Mohammedas bin Salmanas.
Jų nugalėjimas užtruktų vos kelias savaites, aiškino jis, 2017 m. tapęs sosto įpėdiniu ir šiuo metu de facto užimantis Saudo Arabijos valdovo sostą.
Vietoje to karas virto tikrų tikriausiu liūnu. 2022 m. Jungtinės Tautos tarpininkavo sudarant paliaubas, tačiau, išaugus įtampai dėl Jungtinių Valstijų ir Izraelio karo prieš Iraną, konfliktas įsiplieskė iš naujo.
Kai 2015 m. kilo pirmasis karas, husiai į Saudo Arabiją paleido šimtus raketų. Taip šalies karališkosios oro gynybos pajėgos – atskiras karinis padalinys, saugantis Saudo Arabijos oro erdvę – įgijo unikalią patirtį įvaldydamos „Patriot“ raketas, paaiškino buvęs Pentagono Persijos įlankos politikos vadovas Davidas Des Rochesas.
„Patriot“ – tai brangios, mobilios, Jungtinių Valstijų parduodamos „žemė–oras“ tipo gynybos sistemos, sudarytos iš pažangių radarų ir raketų-perėmėjų.
JAV Valstybės departamento duomenys rodo, kad nuo 2020 m. Vašingtonas Rijadui pardavė mažiausiai 730 raketų „Patriot“ sistemoms.
Tačiau šios raketos yra skirtos numušinėti aukštai ir fiksuota trajektorija skrendančias balistines raketas, kurias galima stebėti. „THAAD“ raketos, kurias Saudo Arabija taip pat įsigijo iš Jungtinių Valstijų, yra skirtos numušti dar didesniame aukštyje lekiančias raketas.
Kitaip tariant, Saudo Arabijos kova su husiais yra asimetrinio pobūdžio. Analitikų vertinimu, pastangos 3 mln. dolerių kainuojančia „Patriot“ raketa numušti 15 tūkst. – 25 tūkst. dolerių kainuojantį droną prilygsta bandymui uodą pritrėkšti kūju.
Karai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose ištuštino priešraketinių ginklų rezervus visame pasaulyje.
Kaip nurodoma Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ataskaitoje, nuo tada, kai husiai įsitraukė į karą, jų ginklų arsenalas tapo gausesnis – šiuo metu grupuotė dalį ginklų pasigamina pati ir diversifikuoja tiekimą, nebesikliaudama vien tik Irano Revoliucinės gvardijos pagalba.
Dar viena opi Saudo Arabijos problema – radarai. Husių naudojami dronai ir sparnuotosios raketos turi lengvesnį, tačiau vis tiek civilinius taikinius pajėgų sunaikinti kovinį užtaisą. Be to, skrieja nedideliame aukštyje ir gali keisti kryptį.
„Jei neturite radaro aprėpties, gali būti labai sudėtinga juos aptikti iš tolo“, – įvertino Kennethas M.Pollackas, knygos apie arabų kariuomenių efektyvumą „Armies of Sand“ (liet. „Smėlio armijos“) autorius.
Saudo Arabija – milžiniška, todėl ją apsaugoti sunku. Analitikai pažymėjo, kad karalystė jau seniai baiminasi išpuolių prieš savo Rytų provinciją – jos naftos išteklių širdį Persijos įlankos pakrantėje. Būtent dėl to pačias moderniausias oro gynybos sistemas, įskaitant kelių lygmenų radarus ir raketas perimančias sistemas, Rijadas sutelkė čia.
Sudėtingi radarų įrenginiai nėra mobilūs, ir nors kai kurie iš jų yra nukreipti į Jemeną, jie yra antžeminiai. Dėl horizonto ribojamo matomumo jie dažnai neaptinka žemai virš kalnuoto Jemeno reljefo skriejančių objektų tol, kol šie neatsiduria virš Saudo Arabijos teritorijos, o tai lemia nereguliarius ir pavėluotus įspėjimus civiliams. Tam, kad jie būtų pastebėti anksčiau, karalystei reikia daugiau oro radarų sistemų.
Nors reaktyviniai naikintuvai sukurti kovoti su kitais reaktyviniais naikintuvais, jie gali būti panaudoti kovoje prieš dronus ir raketas.
Tačiau, ekspertų teigimu, jiems būtina iš anksto gauti informaciją apie šių objektų skrydžio trajektoriją. Tuo tarpu Ukraina kliaujasi akustiniais jutikliais, padedančiais aptikti dronus. Šiuo metu Saudo Arabija turi kelis šimtus naikintuvų: daugiausia amerikiečių gamybos „F-15“ ir „Eurofighter Typhoon“.
2024 m. balandį, kai Iranas vienu metu paleido daugiau kaip 300 raketų į Izraelį, didžiąją jų dalį perėmė jungtinės Izraelio, Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Jordanijos pajėgos.
Platus, persidengiantis radarų aprėpties laukas leido tiksliai nustatyti taikinių buvimo vietas, o naikintuvai susidorojo su mažesnėmis grėsmėmis, įskaitant dronus. Didesniame aukštyje skridusias raketas numušė Izraelio antžeminės raketų perėmimo sistemos. Nepaisant to, kai kurios raketos prasmuko.
Be dronų karo iššūkių, Saudo Arabijos kariuomenė taip pat susiduria su struktūrinėmis problemomis.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, dabartinis metinis šalies karinis biudžetas viršija 82 mlrd. JAV dolerių, tačiau Saudo Arabijos ginkluotosios pajėgos tebėra suskaldytos į dvi grupes.
Reguliarioji kariuomenė turi apie 250 tūkst. karių, o Saudo Arabijos nacionalinė gvardija – apie 125 tūkst. Nacionalinė gvardija jau seniai yra formuojama iš Saudidų dinastijai ištikimų genčių ir yra rengiama kovai prieš galimus sukilimus šalies viduje.
Analitikų teigimu, abiejose pajėgose dominuoja princai, o griežta, iš viršaus į apačią nukreipta vadovavimo struktūra slopina bet kokią iniciatyvą mūšio lauke.
Kronprincas Mohammedas bin Salmanas karinių pajėgų racionalizavimą įtraukė į savo karalystės plėtros planą „Vizija 2030“. Jo įgyvendinimo metu 2018 m. buvo atleisti keli aukšto rango vadai. Rijade jis taip pat įsteigė jungtinę operatyvinę vadovybę kariniams sprendimams koordinuoti, tačiau analitikai bendrus pokyčius vadina lėtais.
Pavyzdžiui, jų teigimu, kariuomenė vis dar susiduria su sunkumais prižiūrėdama aukštųjų technologijų ginkluotę – šį darbą dažnai atlieka Vakarų rangovai.
Tikėtina, kad kovodama prieš husius, Saudo Arabija nepradės sausumos invazijos, kuri pareikalautų kruvinų kovų, siekiant išstumti kovotojus iš jų tvirtovių kalnuose. Pačiame Jemene Saudo Arabijos remiamą prieš husius nukreiptą koaliciją griauna susiskaldymas ir dezorganizacija.
JAV prezidentui Donaldui Trumpui atmetus neseniai Rijado išsakytus prašymus, Saudo Arabija pasinaudojo abipusės gynybos sutartimi, kurią rugpjūtį pasirašė su Pakistanu ir Turkija.
Pasak ekspertų, tikimasi, kad šios šalys padės Rijadui tokiose srityse kaip žvalgyba ir ryšiai.
Vien tik atnaujintos oro kampanijos greičiausiai nepakaktų įveikti husiams.
„Iš tikrųjų nėra nieko, ko Saudo Arabija dar nebūtų išbandžiusi“, – pažymėjo Singapūro nacionalinio universiteto Artimųjų Rytų ekspertas Jeanas-Loupas Samaanas.
Jis taip pat pridūrė, kad pačiame Jemene iš esmės nėra jokios perspektyvios alternatyvos husiams.
Galimybė artimiausiu metu pasiekti derybomis paremtą politinį sprendimą taip pat atrodo mažai tikėtina. D.Trumpo pradėto karo prieš Iraną fone iraniečiai siekia, kad husiai išpūstų konflikto kainą tiek Jungtinėms Valstijoms, tiek Saudo Arabijai – esminei JAV sąjungininkei.
Didesnės įtakos siekiantys husiai tampa stipriausia jėga regione tarp marionetinių Irano grupuočių, kurias Teheranas vadina „Pasipriešinimo ašimi“.
-
Saudo Arabijos koalicija: į Rijado oro uostą pataikė neatpažintas sviedinys
-
Po husių atakų Saudo Arabijoje – „Aramco“ gaisras ir keturi sužeistieji Rijade
-
Bręstantis pasaulinių kainų sprogimas: kodėl husiai pradėjo naujas atakas?
-
Saudo Arabijos ir husių konfliktui spręsti Iranas teigia remiantis politinį procesą
-
Husiai: per Saudo Arabijos smūgius Jemene žuvo trys vaikai
-
Egipto prezidentas: Esant prašymui, Egiptas pasirengęs ginti Saudo Arabiją
-
Husiai paleido raketas į Jemeno vyriausybės stovyklą: daugiau kaip 50 negyvų
2025 m. Jungtinės Valstijos keturis mėnesius kovojo prieš husius, kol kova baigėsi aklaviete. Kol kas D.Trumpas nerodo didelio noro atnaujinti šiuos veiksmus. Nepaisant to, husiai išlieka strategine dilema.
„Negalima tiesiog ignoruoti vis sudėtingesnės padėties, kurioje atsidūrė Saudo Arabija, – socialiniuose tinkluose rašė Izraelio karinis analitikas Danny Citrinowiczas. – Rijadas yra svarbus JAV partneris, o husių pergalė arba politinis susitarimas, primestas Saudo Arabijai kariniu spaudimu ir didžiąja dalimi pagal husių sąlygas, reikštų milžinišką strateginę pergalę Iranui ir pačiai „Pasipriešinimo ašiai“.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
