Kalbu kaip karaliaus Saudo, buvusio Saudo Arabijos vadovo, duktė. Mano tėtis įkūrė pirmąjį moterų universitetą karalystėje, panaikino vergovę ir siekė įsteigti konstitucinę monarchiją, kuri atskirtų karaliaus ir premjero funkcijas. Tačiau man liūdna sakyti, kad mano mylima šalis neištesėjo šio pažado.
Mūsų sena kultūra, kuria aš labai didžiuojuosi, garsėja savo kilnumu ir dosnumu, tačiau mums trūksta ir labai skubiai reikia, pagrindinių pilietinių įstatymų, kuriais būtų valdoma visuomenė.
Kaip duktė, sesuo, (buvusi) žmona, motina, verslininkė ir dirbanti žurnalistė, Saudo Arabijoje norėčiau matyti keletą svarbiausių pokyčių.
1. Konstitucija
Norėčiau, kad Saudo Arabija turėtų deramą konstituciją, kuri vyrus ir moteris traktuotų kaip lygius prieš įstatymą ir kuri taip pat tarnautų kaip mūsų pilietinių įstatymų ir politinės kultūros gidas.
Šiandien Saudo Arabijos teismuose visi sprendimai priimami remiantis asmenine teisėjo Korano interpretacija. Taigi sprendimas veikiau susijęs su jo asmeniniais įsitikinimais ir auklėjimu, nei universaliai priimtais principais ar rašytine konstitucija.
Vaikai mokomi, kad jei moteris be Dievo turėtų dar ką nors garbinti, tai turėtų būti jos vyras.
Neraginu savo tėvynėje įvesti Vakarų šalių sistemos, tačiau manau, kad šią sistemą būtų galima pritaikyti prie mūsų poreikių ir kultūros. Taigi mūsų konstituciją turėtų įkvėpti Korano filosofijos principai, kurie nebūtų atviri asmeninėms teisėjų užgaidoms, kaip kad yra dabar.
Konstitucija turėtų ginti kiekvieno piliečio pagrindines teises, nepriklausomai nuo jo lyties, statuso ar priklausymo religinei grupei.
2. Skyrybų įstatymai
Mano giliu įsitikinimu, dabartiniai skyrybų įstatymai yra piktnaudžiaujantys. Šiandien Saudo Arabijoje moterys gali prašyti skyrybų tik tuo atveju, jei ji oficialiai įvykdo vadinamąjį „Khali ir Dhali“. Tai yra – arba sumoka didžiulę sumą pinigų, siekiančią dešimtis tūkstančių JAV dolerių, arba suranda žmonių, paliudijančių priežastį, dėl kurios ji prašo skyrybų. Tai sąlyga, kurios įgyvendinti neįmanoma žinant, kad priežastys yra tokios, kurios lieka tarp keturių santuokos sienų.
Dar vienas būdas išlaikyti moterį savo sutuoktinio namuose prieš jos valią – tai skyrybų atveju automatiškai tėvui atitenkanti vaikų, vyresnių nei šešeri metai, globa. Ši tvarka absoliučiai prieštarauja Koranui, kuriuo turėtų būti pagrįsti mūsų įstatymai. Korane moteriai suteikiamos pilnos teisės išsiskirti paprasčiausiai dėl „nesutaikomų skirtumų“.
3. Nuodugni švietimo sistemos pertvarka
Tai, kaip Saudo Arabijoje šiandien elgiamasi su moterimis, yra tiesioginė mūsų vaikų, berniukų ir mergaičių, švietimo mokyklose pasekmė.
Mokslų programa yra be galo pavojinga. Pirma, mūsų vaikai mokomi, kad moters padėtis visuomenėje yra žemesnė nei vyro, kad jos vaidmuo yra griežtai apribojamas tarnavimu šeimai ir vaikų auginimu. Vaikai mokomi, kad jei moteris be Dievo turėtų dar ką nors garbinti, tai turėtų būti jos vyras; „angelai ją prakeiks, jei ji nebus nuolanki savo vyro poreikiams“. Mergaitėms griežtai draudžiama dalyvauti kūno kultūros pamokose. Tai absoliučiai klaidingos Korano interpretacijos rezultatas. Manau, kad šios ideologijos yra iš prigimties blogos.
Be to, mūsų švietimo sistemoje didžiausias dėmesys skiriamas religiniams subjektams ir Korano studijoms. Vyrauja požiūris, kad „ne religijos, o kitų disciplinų mokymasis nepadės patekti į dangų, taigi nešvaistyk savo laiko“. Norėčiau, kad religinės studijos apsiribotų Koranu ir suna (senovės arabų bendruomenės elgesio taisyklių ir papročių rinkiniu), kuriuose slypti tikroji Islamo etika. Visa kita yra pavojinga ir padarė mūsų jaunimą pažeidžiamiems fundamentalistinėms ideologijoms, kurių rezultatas – terorizmas ir tikrosios Korano reikšmės pažeidimu.
Vietoj to, kad švaistytume savo vaikų intelektą liepdami jiems mintinai išmokti citatas, kurių šaltinis neaiškus, turime paskatinti juos laisvai mąstyti, kurti ir panaudoti savo iniciatyvą visuomenės labui. Ankstyvasis islamas buvo puikios kūrybos etapas. Mūsų religija neturėtų būti skydu, po kuriuo mes slėptumės nuo pasaulio, bet varomoji jėga, įkvepianti mus kurti ir prisidėti prie aplinkos. Tai tikroji islamo siela.
4. Nuodugni socialinių paslaugų pertvarka
Socialinių reikalų ministerija toleruoja moterų patiriamą žiaurumą, o ne jas gina. Vienintelės prieglaudos, į kurias gali kreiptis smurtą patiriančios moterys, yra valstybinės. Jose moterims nuolat kartojama, kad pabėgdamos iš savo namų jos savo šeimoms užtraukė gėdą.
Jei moterys kilusios iš įtakingų šeimų, jos iškart išsiunčiamos atgal į savo namus, baiminantis galingo patriarcho rūstybės. Viso to rezultatas – daugybė išsilavinusių moterų, gydytojų ir mokslininkių, kurios buvo parsiųstos namo, pas smurtautojus, nusižudė.
Šalyje būtinos nepriklausomos moterų prieglaudos, kuriose būtų gerbiamos moterų teisės ir kurios, nepaisydamos šeimos tradicijų, gintų moteris.
Socialinių reikalų ministerija ne tik pažeidžia moterų teises, bet ir yra viena iš karalystėje paplitusio skurdo priežasčių. Dėl korumpuotos sistemos, kuriai trūksta skaidrumo, daugiau nei 50 proc. mūsų gyventojų gyvena skurdžiai, jiems reikalinga socialinė parama, nors Saudo Arabija – viena iš turtingiausių valstybių žemėje.
5. Mahram (artimo giminaičio) vaidmuo
Moterys Saudo Arabijoje negali vaikščioti ar keliauti be mahram (artimo giminaičio, dažniausiai vyriškos lyties). Pranašo laikais moterį lydėdavo vyras, bet tais laikais Saudo Arabija buvo dykuma, pilna piratų.
Šiandien vienintelis tokio įstatymo tikslas – apriboti moterų judėjimo laisvę. Tai be jokios priežasties paverčia moteris našta savo vyrams ir visuomenei.
Moterys karalystėje negali vairuoti. Atrodo, kad Vakarų šalių apžvalgininkus tai jaudina labiausiai, tačiau išties mums pirmiau reikia išsikovoti svarbesnių teisių.
Aš, be abejo, už tai, kad moterys Saudo Arabijoje galėtų vairuoti, tačiau nemanau, kad dabar yra tinkamas metas to siekti. Šiandieninėje atmosferoje vairuojanti moteris gali būti sustabdyti, sumušta ar su ja gali būti pasielgta dar blogiau, norint ją pamokyti.
Štai kodėl esu prieš tai, kad moterys vairuotų karalystėje, kol šalies gyventojai nebus pakankamai išsilavinę ir kol neturėsime būtinų įstatymų, kurie apgintų mus nuo tokios beprotybės.
