Diplomatinėje atstovybėje jam skirtas vienas belangis kambarys, kuriame ant grindų patiestas čiužinys, o dienos šviesą atstoja melsva lempa, rašo britų dienraštis „Daily Mail“. Nuotraukas galima pamatyti čia. Čia australas J.Assange'as įsikūręs jau šimtą dienų – nuo birželio.
Politinio prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius pasiprašė saugodamasis nuo ekstradicijos Švedijai, kur jis kaltinamas seksualine prievarta. Vyras bijo, kad švedai išsiųs jį į Ameriką, kur už tūkstančių slaptų dokumentų, galimai gautų iš JAV armijos eilinio Bradley'io Manningo, paviešinimą gali būti pateikti kaltinimai šnipinėjimu. Už tai gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
Dabar prie ambasados ramu. Anksčiau čia nuolat budėjusių J.Assange'o rėmėjų būrio seniai nebeliko. Kaip ir maždaug 50 policininkų, kurie susirinko prie pastato kelioms valandoms, kai vyras jame pasislėpė. Ant laiptelių prie durų budi tik vienas pareigūnas, kitas įsikūręs prie viešo lifto, jei „kalinys“ nuspręstų pabėgti sraigtasparniu. Dar vienas policininkas stovi ant išorinių laiptų, nuo kurių puikiai matyti lova, ant kurios prigula J.Assange'as.
Nedidelėje ambasadoje vyras pietauja kartu su diplomatais. Vieno iš jų kelionės į Ekvadoro sostinę Kitą – tokios kelionės J.Assange'ui neleidžia pareigūnai – proga pietums patiektas tradicinis Pietų Amerikos patiekalas ceviche (žalia mėsa, marinuota citrinų sultyse).
J.Assange'as yra aukštesnis (191 cm) ir atletiškesnis, nei atrodo iš nuotraukų. Gerai pažįstami žili trumpai kirpti plaukai, švariai nuskustas veidas, tradiciniai siuvinėti ekvadorietiški marškiniai, baltos sportinės kojinės ir dangaus mėlynumo sportiniai batai. Pranešimai, esą jis gerokai apsileido, visai nepagrįsti, rašo „Daily Mail“ žurnalistė Sarah Oliver.
Pasak jos, australui skirtas kambarys, kuriame pakanka vietos tik ant grindų patiestam čiužiniui, lentynoms ir apskritam stalui su odinėmis kėdėmis. Vonios kambariu ir nedidele raudona virtuve J.Assange'ui tenka dalytis su kitais.
„Tai šiek tiek primena gyvenimą kosminėje stotyje, – pripažįsta jis. – Gyvenu vienatvėje (nuo arešto 2010–aisiais dėl kaltinimų seksualine prievarta), bet tai nesulyginama su kalėjimo sunkumais. Visiškai kontroliuoju nedidelę erdvę, o tai leidžia man užsiimti tuo, kas svarbiausia – apsaugoti savo darbą nuo atakų.“
Pirmus du mėnesius J.Assange'as kūrėsi ir mokėsi naudotis įranga, kurios gali prireikti per ekstremalią situaciją. Vėliau situacija nurimo, bet tai jau pradeda pabosti. Jis tvirtino dirbantis kasdien po 17 valandų. Miegoti esą sunku dėl policijos judėjimo. Skaityti savo malonumui esą nėra nei laiko, nei noro. Australas atsipalaiduoja savo kompiuteryje žiūrėdamas filmus ar televiziją. Šiuo metu jis labiausiai susižavėjęs „Saulėlydžio saga“, serialu „Baltieji rūmai: valdžios godulys“.
Be to, 41-erių vyras kasdien treniruojasi – ant bėgimo takelio, kurį padovanojo režisierius Kenas Loachas, kasdien nubėga po 5–8 km, boksuojasi, mankštinasi. Jis stengiasi maitintis šviežiais produktais, kurių į ambasadą atneša darbuotojai ar draugai. Žurnalistė kambaryje pastebėjo anglies tablečių, kurios pagerina virškinimą, ir vitamino D piliulių, kurios kompensuoja saulės trūkumą.
Kad nebūtų išblyškęs, kai pasirodys žiniasklaida, J.Assange'as įsigijo ultravioletinių spindulių lempą. Tačiau per pirmą seansą po pusvalandžio viena jo veido pusė ir kaklas paraudonavo lyg burokas.
„Atrodžiau lyg virtas vėžys, bet pasirodymas balkone buvo svarbus politinis momentas, todėl sukau galvą, ką daryti. Pagalvojau pakaitinti ir kitą pusę, kad spalva būtų vienoda. Akys degė, negalėjau matyti, mane nubėrė pūslėmis ir pradėjo kristi oda. Atėjusi draugo žmona pradėjo eksperimentuoti su viskuo, ką turėjo kosmetinėje. Prireikė pusantros valandos, kad neatrodyčiau kaip Černobylio auka“, – juokėsi savanoris „kalinys“.
Bet labiau už viską J.Assange'as ilgisi šeimos. Rašinio herojus vadinamas mylinčiu sūnumi ir tėvu. Kalbama, kad prieš gyvenimui virstant teisine drama jis palaikė rimtus santykius, nors apie tai kalbėti kuklinasi.
