TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Savižudybių liūne paskendusi Pietų Korėja

Motina vienoje Pietų Korėjos šventykloje meldžiasi, kad jos dukra gerai išlaikytų egzaminus
„Scanpix“ nuotr. / Atmintis
Šaltinis: 15min
0
A A

Kasdien Pietų Korėjoje nusižudo daugiau nei 40 piliečių. Seulas neseniai pripažino, kad savižudybės šalyje – problema, kurią būtina rimtai spręsti. Tačiau, pasak BBC žurnalistės Lucy Williamson, analizavusios šio reiškinio priežastis, tai nebus taip paprasta.

Seulo skubiosios pagalbos skambučių centras – tai belangis bunkeris, palaidotas tarp miškingų Namsano kalno šlaitų. Kadais ši vieta priklausė Pietų Korėjos žvalgams. Šiuo metu čia aidi skubiosios pagalbos skambučiai: pranešimai apie eismo įvykius, nusikaltimus ir vis dažniau savižudybes.

Pasak valdžios, kasdien šalyje nusižudo per 40 korėjiečių – penkis kartus daugiau nei prieš dvidešimtį ir daugiau metų. Taigi nenuostabu, kad daugėja ir nusižudyti norinčių žmonių bei savižudybių liudininkų skambučių

Milžiniškuose ekranuose mirksi informacija apie priimamus skambučius, į kuriuos atsako vienas šalia kito sėdintys operatoriai. Salėje tvyro nuolatinis šurmulys. Pirmojo skambučio, pranešančio apie ketinimą nusižudyti, neprireikia laukti ilgai. „Žmogus nori nušokti nuo pastato, – praneša skambinantysis. – Savo rankoje jis laiko peilį.“

Vienas iš skambučių centro komandos narių, Ki-jong Gwanas, BBC žurnalistei pasakojo, kad čia dirbantys žmonės neturėjo jokių oficialių mokymų, kaip elgtis tokiose situacijose, tačiau vyras taip pat pabrėžė, kad visi tarpusavyje pasidalina savo asmenine patirtimi.

Kiti mums skambina norėdami sužinoti, koks yra geriausias būdas nusižudyti.

„Mūsų galimybės ribotos, – sakė jis. – Tarkim, kai kurie mums skambinę žmonės jau buvo rimtai apsisprendę pasitraukti iš gyvenimo, o mums skambino vien norėdami paprašyti, kad būtų pasirūpinta jų palaikais. Kiti mums skambina norėdami sužinoti, koks yra geriausias būdas nusižudyti. Buvo situacijų, kai užkirtome kelią savižudybėms. Tačiau manau, kad šiai problemai turi būti atrastas esminis sprendimas.“

Didelis spaudimas

Mažos miesto psichiatrijos ligoninės palatoje, kartu su kitomis penkiomis moterimis Jong-sun Woo pradeda naują dieną palatoje. Merginai 21-eri. Per pastaruosius dešimt metų ji daugybę sykių bandė nusižudyti. Šiuo metu Jong-sun gyvena ligoninėje, kur jai suteikiama reikalinga parama ir patarimai. „Net nebežinau, kiek kartų bandžiau nusižudyti, – pasakojo mergina. – Daugiau nei 20, bet aš jau pamečiau skaičių.“

Jong-sun žurnalistei sakė slėpusi savo depresiją nuo artimųjų, tačiau šie, sužinoję apie jos ketinimus nusižudyti, dėl depresijos apkaltino pačią mergina. Dvidešimtmetė įsitikinusi – bemaž 50 mln. gyventojų turinčioje Pietų Korėjoje ne itin gerai suvokiama psichinių sutrikimų problema, nepaisant to, kad savižudybių skaičius šioje šalyje kosmiškai auga. Tik šioje ligoninėje, praėjus dešimčiai metų, Jong-sun surado jai taip reikalingą paramą, ir pradėjo jaustis geriau.

Visgi svarbiausias klausimas šiame kontekste – kodėl tokie dalykai apskritai vyksta šalyje, kuri yra turtingesnė, stabilesnė ir įtakingesnė nei kuriame nors kitame istorijos etape?

Šiuo metu Pietų Korėjos ekonomika – 12 pagal dydį visame pasaulyje. Tai šalis, kur net požemyje gali rasti internetą, visą naktį šokti salsa klube ar pakeliui į darbą nusipirkti puikų puodelį kapučino kavos. Nepaisant viso to, žmonės čia atrodo mažiau laimingi nei per sunkmetį, užklupusį šalį po Korėjos karo.

Kang-ee Hong, vaikų psichologas, teigia, kad per pastaruosius 40 metų Pietų Korėjos tėvai, siekdami vieno vienintelio tikslo pamiršo tradicines vertybes. „Nuo pat ankstyvos vaikystės tėvai akcentuoja pinigų ir pasiekimų svarbą, taigi vaikai mano, kad jei mokykloje negauna gerų pažymių, neįstoja į gerą universitetą, yra nevykėliai. Tėvai tokiu atveju elgiasi tarsi toks vaikas jiems būtų svetimas", – kalbėjo dr. K.Hong.

Net pradinių klasių moksleiviai dažnai mokosi nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro ir net savaitgaliais, norėdami patekti į geriausius universitetus ir galiausiai taip užsitikrinti gerai apmokamas darbo vietas. Šis spaudimas yra itin didelis, o nesibaigianti įtempta rutina tęsiasi daugybę metų.

Pasak dr. K.Hongo, spaudimas kelti didžiulius reikalavimus savo vaikams daugelį tėvų privertė netgi įveikti ėjimo pas psichiatrą stigmą. Tačiau, pasak jo, dažnai jie į specialistus kreipiasi dėl klaidingų priežasčių.

„Tėvai kreipiasi į mane norėdami išsiaiškinti, kaip priversti savo vaikus sunkiau dirbti, – BBC žurnalistei sakė vyras. – Kaip pasiekti, kad jie gautų geresnius pažymius, nes pasiekimai mokykloje jiems yra itin svarbūs.“

Šalies parlamente neseniai šiai skaudžiai problemai skirtas nemažas dėmesys bei finansavimas. Visgi skeptikai įsitikinę – išspręsti šios skaudžios problemos greitai nepavyks.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min