Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
„Ukraina nusprendė, kad nori susprogdinti Rusijos energetikos objektus ir naftos produktus, todėl tai pasauliniu mastu sukelia spaudimą kainoms didėti“, – sakė S. Bessentas.
Kyjivas vykdo tolimųjų dronų smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir saugykloms kampaniją, siekdamas sumažinti Maskvos biudžeto pajamas ir jos gebėjimą tęsti visapusišką karą.
JAV iždo sekretorius tvirtino, kad šie smūgiai, kartu su sutrikimais, kuriuos lėmė JAV ir Irano karas, kursto „energetikos krizę“ visame pasaulyje.
Šie jo komentarai pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai jis per Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimą Jungtinėse Valstijose susitiko su Rusijos finansų ministru Antonu Siluanovu, kuriam esą pareiškė apie būtinybę užbaigti karą Ukrainoje.
Vien liepos mėnesį Ukraina surengė mažiausiai 30 atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir naftos tanklaivius. Agentūros „Bloomberg“ cituojami analitikai apytikriai apskaičiavo, kad Rusijos žaliavinės naftos perdirbimo apimtys sumažėjo iki maždaug 3,6 mln. barelių per dieną – tai mažiausias rodiklis nuo 2002 metų gegužės.
Dėl šių sutrikimų prie Rusijos degalinių nusidriekė ilgos eilės, visoje šalyje atsirado degalų trūkumas, o Maskvai teko įvesti degalų eksporto draudimą.
Kuro krizė Rusijoje kilo tuo metu, kai pasaulyje smarkiai pakilo energijos kainos, kurių šuolį pakurstė JAV ir Irano konfliktas, dėl kurio buvo uždarytas Hormuzo sąsiauris – svarbus pasaulinės naftos prekybos jūrų maršrutas.
