Salėje diskusijų metu parlamentarų buvo pakankamai, tačiau Seimo pirmininkei Irenai Degutienei paskelbus balsavimą dėl įstatymo pataisų, balsavo vos 63 parlamentarai, todėl balsavimą dėl pensinio amžiaus ilginimo teko atidėti.
Už šias įstatymo pataisas nebalsavo ne tik opozicijos atstovai, bet net ir kai kurie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai.
Antradienį plenariniame posėdyje dauguma parlamentarų per daugiau nei valandą trukusią diskusiją pritarė idėjai, kad pensinį amžių Lietuvoje reikia ilginti iki 65 metų. Po svarstymo už pensinio amžiaus vėlinimą antradienį balsavo 58, prieš – 48, susilaikė 5 Seimo nariai. Tarp balsavusiųjų „už“ – vien valdančiųjų politikai.
Už šį įstatymą reikia balsuoti tik dėl vienos priežasties: rudenį bus pasiūlymas pensinį amžių ilginti iki 75 m., nes darbo rinkoje bus dar mažiau dirbančiųjų ir dar mažiau mokančiųjų mokesčius.Kaip jau buvo skelba, pritarus minėtam įstatymo projektui, pensinis amžius būtų pradėtas ilginti nuo 2012 m. Nuo tada moterims kasmet bus pridedama po 4 mėnesius, vyrams – po 2 mėnesius. 65 metų pensinio amžiaus riba bus pasiekta 2026 m.
Pataisos įsigaliotų, jei jas pasirašytų prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prieš kurį laiką šalies vadovė žurnalistams sakė ketinanti vetuoti Seimo įstatymus, kol nebus numatytas pensijų kompensavimo mechanizmas.
„Visas kompleksas priemonių kol kas yra svarstymo stadijos, todėl nenoriu jo detaliai egzminuoti. Kai matysiu galutinį variantą, tuomet spręsiu. Bet noriu priminti ir jau kalbėjau su ministru dar kartą, kad jokių papildomų sprendimų nepasirašysiu ir nepritarsiu, kol bus įvykdyti ankstesni duoti įsipareigojimai, t. y. nuo liepos 1 d. apsispręsta dėl kompensacinio mechanizmo už pensijų sumažinimą“, – tvirtino prezidentė.
Dabar Lietuvoje moterys į pensiją išeina 60-ies, o vyrai – 62,5 metų.
Pensinio amžiaus ilginimas – neišvengiamas
Už pensinio amžiaus ilginimą pasisakęs parlamentaras Julius Veselka akcentavo „atsakingai galįs pasakyti“, kad pensinio amžiaus ilginimas yra būtinybė.
„Žmonės turi žinoti: pensinis amžius bus ilginamas. Tai obektyvi būtinybė ir niekur nuo to nepabėgsi. Tiktai Vyriausybė turėjo paruošti tautos sveikatingumo didinimo programą, kurioje būtų numatyta, kaip perspektyvoje bus užtikrinamas žmogaus amžiaus ilginimas. Mes rūpinamės būsima karta, o šiandien mums pinigus uždirba dabartiniai žmonės ir į juos visiškai neatsižvelgiama. Duoti signalą tautai būtina, nes ir ji turi galvoti, kaip pradėti sveikiau gyventi. Vien valstybė tos problemos neišspręs“, – sakė J.Veselka.
Savo ruožtu socialdemokratė Birutė Vėsaitė pabrėžė mananti, kad problemos nebūtų išspręstos pensinį amžių ilginant net ir iki 90 metų. „Žinau, kad pensinį amžių teks ilginti, bet šis įstatymas įsigalioja nuo 2012 m., o su tokiu konservatorių valdymu krizė iki to laiko tikrai nebus pasibaigusi. Žmonės, laukiantys kažkokio šviesulio, bus pasmerkti badui“, – sakė B.Vėsaitė.
Juokaudamas „darbietis“ Kęstutis Daukšys pabrėžė, kad už šias įstatymo pataisas balsuoti reikia dėl vienintelės priežasties – esą jei joms nebus pritarta dabar, rudenį pensinio amžiaus kartelę bus siūloma pakelti dar aukščiau. „Lietuviai dabar ilgiau gyvena nei 1997 m. Tai tautos problema, kad ji nesugeba numirti laiku. (...) Už šį įstatymą reikia balsuoti tik dėl vienos priežasties: rudenį bus pasiūlymas pensinį amžių ilginti iki 75 m., nes darbo rinkoje bus dar mažiau dirbančiųjų ir dar mažiau mokančiųjų mokesčius“, – ironizavo K.Daukšys.
