Primename, kad jei V.Orbano partija laimės balandžio 12 dieną vyksiančiuose rinkimuose, jis pradės penktąją kadenciją iš eilės.
Tačiau nepriklausomos apklausos rodo, kad pirmauja konservatyvių pažiūrų varžovas P.Magyaras.
Portalas rašo, jog Europos Sąjungos (ES) lyderiai, vis labiau nusivylę V.Orbano trukdymu teikti paramą Kyjivui, tyliai tikisi, kad Vengrijos rinkimuose pergalę nuskynęs P.Magyaras galėtų atkurti santykius arba bent jau sušvelninti įtampą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Tačiau „Politico“ pastebi, jog P.Magyaro žodžiai dažnu atveju skamba panašiai kaip V.Orbano. Jis pasisakė prieš pagreitintą Ukrainos stojimą į ES, atmetė ginklų siuntimą į Kyjivą ir užsiminė, kad dėl stojimo į ES surengs referendumą – o tai galėtų visiškai sužlugdyti šį procesą.
Jo partija „Tisza“ taip pat balsavo prieš 90 mlrd. eurų ES paskolą Ukrainai Europos Parlamente, nors Vengrija ir nebuvo įpareigota prisidėti finansiškai.
P.Magyaras anksčiau taip pat kritikavo tai, ką jis vadina vengrų mažumos teisių pažeidimais Ukrainoje.
„Niekas nenori proukrainietiškos vyriausybės“, – sakė jis.
Kuomet V.Zelenskis viešai susikirto su V.Orbanu dėl paskolos Ukrainai, P.Magyaras netgi stojo premjero pusėn, sakydamas: „Joks užsienio lyderis negali grasinti nė vienam vengrui“.
Mįslė Europos Sąjungai
„Politico“ pastebi, kad V.Orbanas, savo ruožtu, bandė pavaizduoti P.Magyarą kaip išdaviką, palaikantį Briuselį ir Kyjivą. Tačiau šis puolimas nelabai pasiteisino, atsižvelgiant į paties opozicijos lyderio poziciją.
Tai Briuselį pastato į keblią padėtį – tikėtis pokyčių, tačiau ruoštis, kad viskas liks kaip buvę.
Europos Parlamento pranešėja Vengrijos klausimais Tineke Strik pastebėjo, kad tai, ką P.Magyaras laikytų prioritetu, išlieka tam tikra mįsle ir ES.
Vis dėlto, kai kurie diplomatai ir Ukrainos pareigūnai mano, kad P.Magyaras galėtų sušvelninti savo poziciją, jei laimėtų rinkimus, ypač turint omenyje, kad jo prioritetas – atblokuoti milijardus lėšų Vengrijai, kuriuos Briuselis įšaldė dėl teisinės valstybės ir kitų problemų.
Portalas paklausė partijai „Tisza“ artimo šaltinio, ar P.Magyaro laimėjimo atveju Vengrija nusileistų dėl 90 mlrd. ES paskolos Ukrainai. Jis nurodė, jog tai galiausiai priklausys nuo visuomenės nuomonės.
„Tisza“ norėtų nedelsiant pradėti derybas su Europos Komisija, kad būtų atblokuotos visos įšaldytos ES lėšos. Tačiau partijos programoje tolesnių įsipareigojimų Briuseliui gana nedaug, o ir šie – migloti.
P.Magyaras toliau bando išlaikyti atstumą nuo Briuselio, siekdamas išvengti V.Orbano kaltinimų, kad yra ES marionetė.
Nors jo „Tisza“ partija yra ES centro dešiniųjų bloko – Europos liaudies partijos (ELP) narė, P.Magyaras ir jo europarlamentarai nesutiko paremti EK vadovės Ursulos vos der Leyen balsavimo dėl nepasitikėjimo metu.
Partija taip pat pasisakė prieš ES-Mercosur prekybos susitarimą. Be to, P.Magyaras siekia sumažinti nepriklausomybę nuo Rusijos naftos tik iki 2035 m., gerokai vėliau nei numatytas ES terminas 2027 m.
T.Strik pažymėjo, kad „migracijos klausimais jo pozicija iš dalies sutampa su V.Orbano partijos „Fidesz“: „Jis elgiasi gana atsargiai ir netgi pritaria (Orbanui) Ukrainos klausimu“.
„Jis nekritikuoja ES, bet ir negina jos“, – pastebėjo atstovė.
Orbano palikimas
Pastaraisiais metais V.Orbanas vis labiau priartėjo prie Maskvos. Jo užsienio reikalų ministras pripažino, kad po svarbių ES susitikimų informuodavo Rusiją, o vyriausybė siekė glaudesnių ryšių su šalies energetikos įmonėmis. V.Orbano partija kurstė priešiškumą Ukrainai, teigdama, esą Kyjivas nori įtraukti Vengriją į karą.
Nuo 2010 metų, kai V.Orbanas grįžo į valdžią, jis ne kartą konfliktavo su ES, o Lenkijos ir Airijos lyderiai smerkė glaudžius jo vyriausybės ryšius su Maskva.
V.Orbanas nuolat paralyžiuodavo ES užsienio politikos formavimą naudodamasis Vengrijos veto teise, stabdydamas ES sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir blokuodamas pagalbą karo niokojamai šaliai.
„Politico“ kaip dar vieną kliūtį įvardija ir vengrų požiūrį į ukrainiečius.
„Tai seniai žinoma problema. Vengrai nemėgsta ukrainiečių. Jie nemėgsta ir rusų, bet ukrainiečių nemėgsta ne mažiau nei rusų“, – portalui sakė Vengrijos Europos Sąjungos reikalų ministras Janosas Boka.
Kalbėdamas apie Ukrainą, P.Magyaras Kyjivo neįvardija kaip priešo, tačiau sąmoningai vengia bet kokių teigiamų vertinimų, žinodamas, kad jie turėtų neigiamos įtakos rinkimų rezultatams.
Portalas pastebi, jog tai yra todėl, kad Vengrijoje antiukrainietiškas požiūris yra giliai įsišaknijęs. V.Zelenskis yra vienas labiausiai nekenčiamų šalies politikų, prilygstantis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Politinio tyrimų instituto „Policy Solutions“ direktorius Andrasas Biro-Nagy leidiniui paaiškino, kad per pastaruosius ketverius metus V.Orbano antiukrainietiška kampanija smarkiai sumažino visuomenės paramą Kyjivui.
„Peteris Magyaras iš tikrųjų neturi didelės laisvės Ukrainos klausimu. Šiuo klausimu nebuvo jokios alternatyvios pozicijos... Magyaras stengiasi išvengti šio klausimo, nes mano, kad tai beviltiškas reikalas – jis negali pakeisti padėties“, – komentavo jis.
