Dabar populiaru
Publikuota: 2015 balandžio 30d. 22:17

Separatistų istorijos vadovėliuose rašoma, kad badas Ukrainoje buvo tik „modernizacija“

Holodomoro aukų pagerbimas Kijeve, 2014 metais.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Holodomoro aukų pagerbimas Kijeve, 2014 metai

Ukrainietė Jevdokija buvo dar maža mergaitė, kai kaimynai pakvietė pasisvečiuoti ir susipažinti. Ji ilgai negrįžo namo, todėl tėvai sunerimo. Jos nerado ir tik vėliau sužinojo, kad dukra tapo kanibalizmo auka. Tai nutiko 1933 metais, kai Ukrainoje siautėjo badas, vadinamasis holodomoras, todėl Jevdokiją sovietinis režimas įtraukė į šito reiškinio sąmatą. Apie tai rašo „The New York Times“ žurnalistas Andrew E. Krameris.

Šią istoriją amerikiečių žurnalistui papasakojo mergaitės sūnėnas Aleksandras Chodakovskis, kuris dabar yra aukštesnio rango pareigūnas Rusijos remiamų Donecko separatistų „vyriausybėje“. 

Separatistas nuo mažens mokėsi, kad mažiausiai 3,3 mln. ukrainiečių pražudžiusį badą sukėlė Josifo Stalino režimas. Ukrainos istorikai šitą reiškinį apibūdina kaip genocidą, kurį sukėlė priverstinė kolektyvizacija ir neproporcingai didelis grūdų eksportas, kurį organizavo sovietai.

Tačiau tokia versija yra nepriimtina prorusiškų separatistų kontroliuojamuose miestuose. 

Nuo šiol Donecke ir Luhanske mokiniams dėstoma rusiška tragedijos versija. Esą badas buvo neišvengiamas ir siautė visoje Sovietų Sąjungoje. 

Nuo šiol Donecke ir Luhanske mokiniams dėstoma rusiška tragedijos versija. Esą badas buvo neišvengiamas ir siautė visoje Sovietų Sąjungoje. 

Nutylima, kad ukrainiečių tragedija buvo sukelta dirbtinai – sovietinis režimas siekė sulaužyti tautos stuburą, draudė gyventojams turėti maisto produktų, o Ukrainos grūdus masiškai eksportavo į Vakarus, kad galėtų vykdyti industrializaciją.

Toks istorijos perrašinėjimas nepatiko net separatistų vadeivai A.Chodakovskiui. 

„Tai buvo siaubinga“, – sakė jis, prisimindamas savo tetos žūtį. Separatistas pabrėžė, kad holodomoras toli gražu nebuvo neišvengiamas. Priešingai – jis aiškino, kad tai buvo stalinistų politika, milžiniško grūdų eksporto ir žiaurios industrializacijos rezultatas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Holodomoro aukų pagerbimas Kijeve, 2014 metais.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Holodomoro aukų pagerbimas Kijeve, 2014 metais.

Nurodė, kaip aiškinti „istoriją“

Praėjusio šimtmečio Ukrainos istorija yra permerkta krauju. Holodomoras pražudė milijonus, bet J.Stalinas ėmėsi naujų represijų prieš ukrainiečių tautą. Be to, per Ukrainą ėjo Antrojo pasaulinio karo Rytų frontas, kuris sumalė dar 5 mln. civilių.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Separatistų lyderis Arsenijus Pavlovas-Motorola.
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Separatistas Motorola

Natalija Skričenko, Donecke dirbanti istorijos mokytoja, atidžiai stebi procesus, kurie dabar vyksta aplink.

Netrukus po to, kai miesto kontrolę perėmė prorusiški separatistai, mokytojams buvo pasakyta, kad istorijos vadovėlius reikia išmesti į šiukšlinę.

Mėnesių mėnesius istoriją dėstantys mokytojai buvo priversti improvizuoti, tačiau antrąjį mokslo metų pusmetį separatistų „vyriausybė“ išleido „dokumentą“, kuris yra vadinamas „Medžiaga istorijos mokymo klausimais“. 

„Istorija nesikeičia, – filosofiškai sakė mokytoja N.Skričenko, paprašyta įvertinti separatistų sukurtą mokymo programą. – Žmonės gali į istoriją pažvelgti naujai. Mes tikrai nežinome, kas nutiko praeityje. Ji dingo. Mes viską matome per savo laiko prizmę.“

Žmonės gali į istoriją pažvelgi naujai. Mes tikrai nežinome, kas nutiko praeityje. Ji dingo. Mes viską matome per savo laiko prizmę, – aiškino Donecko mokytoja N.Skričenko.

Mokytoja dėsto Donecko mokykloje Nr. 14. Šiuo metu N.Skričenko savo mokiniams  kaip tik aiškina apie tamsiausią ir sudėtingiausią laikotarpį, praėjusį šimtmetį, kuris apima ne tik badą, bet ir Ukrainos santykius su Vokietijos naciais, J.Stalino represijas ir santykius su Rusija.

Dalis jos mokinių šitą sudėtingą laikotarpį pradėjo studijuoti dar praėjusį pusmetį, pagal „senąją“ istorijos programą.

N.Skričenko sakė, kad dabar ragina jaunuolius pakeisti taktiką ir pažvelgti į istoriją, kaip vis dar rašomą dalyką.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Paminklas Holodomoro aukoms
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Paminklas Holodomoro aukoms Kijeve

Rusijos sukeltas karas jau pareikalavo 6 tūkst. žmonių aukų, pusantro milijono gyventojų buvo priversti palikti namus. Separatistai aiškina, kad jie kovoja su „neofašistais“, kurie nuvertė prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių.

Šalyje „atgimstantį fašizmą“ esą įrodo tai, kad dalis Ukrainos karių savanorių demonstruoja pagarbą Stepanui Banderai. Rusijos istorikai aiškina, kad Ukrainos nepriklausomybės kovų lyderis buvo nacių bendradarbis, žudęs rusus, lenkus ir prisidėjęs prie žydų genocido per Antrąjį pasaulinį karą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Janukovyčius prie paminklo Holodomoro aukoms atminti
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vi.Janukovyčius

Šį mėnesį Ukrainos parlamentas priėmė įstatymą, kuris leidžia oficialiai paminėti asmenis ir organizacijas, kovojančias už šalies nepriklausomybę. Tarp jų yra S.Bandera ir Ukrainos partizanų armija. 

Tuo pačiu įstatymu Ukrainoje buvo uždrausta sovietinė ir nacių simbolika.

Vadina „Tėvynės istorija“

Keli Donecko mokyklos Nr. 14 moksleiviai, mėgaudamiesi pavasarine saule, atrodė ramūs ir nesuko galvos dėl perrašinėjamos bado istorijos.

Devintokė Polina Zjagina skundėsi, kad pagrindinė problema yra vadovėlių trūkumas: „Aš nenoriu daugiau studijuoti Ukrainos istorijos. Mes nesame Ukrainoje. Daugiau kalbėti nebegaliu, turiu eiti namo.“

Donecko separatistų „švietimo ministru“ vadinamas Igoris Kostenokas aiškino, kad naujosios mokymo programos pagrindinis tikslas – pabrėžti Donbaso žmonių „istorinį ryšį“ su Rusija ir išbraukti iš vadovėlių teiginius, kad badas buvo sukeltas sąmoningai.

Donecko prorusiškų separatistų „švietimo ministru“ vadinamas Igoris Kostenokas aiškino, kad naujosios mokymo programos, kuri vadinama „Tėvynės istorija“, pagrindinis tikslas – pabrėžti Donbaso žmonių „istorinį ryšį“ su Rusija ir išbraukti iš vadovėlių „Ukrainos nacionalistų“ teiginius, kad badas buvo sukeltas sąmoningai.

„Tai socializacijos idėja. Mes kuriame slavų kultūrą, kuriame rusų pasaulį“, – sakė I.Kostenokas. Jis pabrėžė, kad mokiniai nebus mokomi ukrainietiškos tapatybės.

Ne badas, o „modernizacija“

Nepaisant šeimos tragedijos, separatistų vadeiva A.Chodakovskis sakė, kad Ukrainos „primygtinai kišamas“ aiškinimas, kad badas buvo ukrainiečių genocidas, yra tik siekis „suplėšyti viską, kas sieja Rusiją ir Ukrainą“. 

Jis mano, kad tai turi būti sustabdyta.

Vyras pasisako už tai, kad iš istorijos vadovėlių dingų S.Banderos pavardė arba būtų rašoma, kad nepriklausomybės kovų lyderis yra „nepriimtinas visame pasaulyje, įskaitant Prancūziją“.

Apie holodomoro laikotarpį šiuo metu mokosi Donecko dešimtokai. Jiems šitas laikotarpis yra pristatomas kaip „Donbaso modernizacijos laikotarpis“. Tarsi nuoroda, kad tuo metu buvo išplėsti arba iškasti dideli anglies baseinai.

Apie holodomoro laikotarpį šiuo metu mokosi Donecko dešimtokai. Separatistų vadovėliuose šis laikotarpis yra pristatomas kaip „Donbaso modernizacijos laikotarpis“. Tarsi nuoroda, kad tuo metu buvo išplėsti arba išrausti dideli anglies baseinai.

Kai mokiniai studijavo ketvirto dešimtmečio istoriją ir J.Stalino priverstinę industrializaciją, mokytojai pasakojo ne apie žiaurų terorą, bet apie sovietinius „anglies ir metalo pramonės pasiekimus“.

Mokytojai turėjo paaiškinti, kad J.Stalino laikais Ukrainoje buvo „galutinai likviduotas suaugusiųjų neraštingumas.“

Mokytojai su jaunuoliais aptarė ir sovietinius pasiekimus, „mokslo ir technologijų penkerių metų planą“, kuris baigėsi 1932 metais.

Dešimtokų vadovėlyje yra 52 temos, tačiau tik dviejose užsimenama apie holodomorą. Trumpai nurodoma, kad 1932–1933 metais Ukrainoje „kilo“ badas, sumažėjo gyventojų skaičius kaimuose, daugelis esą patraukė į miestus.

Dešimtokų vadovėlyje yra 52 temos, tačiau tik dviejose užsimenama apie holodomorą. Trumpai nurodoma, kad 1932–1933 metais Ukrainoje „kilo“ badas, sumažėjo gyventojų skaičius kaimuose, daugelis esą patraukė į miestus.

„Tai Dievas siunčia mums šituos išbandymus“, – apie savo šeimos tragediją, kanibalizmo auką tetą Jevdokiją, sakė A.Chodakovskis.

Vyras aiškino, kad nejaučia neapykantos rusams, esą ne jie vieni vykdė kruviną grūdų reviziją. Jis sakė, kad turi giminaičių Maskvoje.

„Mano mama niekada nieko dėl to nekaltino“, – sakė A.Chodakovskis.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min