Dabar populiaru
Publikuota: 2009 gruodžio 22d. 17:58

Serbija oficialiai įteikė prašymą dėl ES narystės

Serbijos prezidentas Borisas Tadičius (kairėje) įteikia oficialų prašymą dėl ES narystės bendrijai pirmininkaujančios Švedijos premjerui Fredrikui Reinfeldtui.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Serbijos prezidentas Borisas Tadičius (kairėje) įteikia oficialų prašymą dėl ES narystės bendrijai pirmininkaujančios Švedijos premjerui Fredrikui Reinfeldtui.

Serbija antradienį oficialiai pateikė ES pirmininkaujančiai Švedijai prašymą dėl savo narystės Europos Sąjungoje.

Serbijos prezidentas Borisas Tadičius šį prašymą įteikė Švedijos ministrui pirmininkui Fredrikui Reinfeldtui per specialią ceremoniją pastarojo įstaigoje.

Serbija, didžiausia buvusios Jugoslavijos respublika, vis dar jaučia dešimtojo dešimtmečio karo pasekmes; jos laukia dar ilgas kelias iki įstojimo į Europos šalių bendriją. Manoma, jog tai gali įvykti tarp 2014 ir 2018 metų.

Tai posūkio taškas ir naujas etapas, kuriam prireiks gilių ir skausmingų reformų, tačiau galiausiai jis atneš naudos mūsų piliečiams, – sakė Borisas Tadičius.Parama Belgradui šiame kelyje – ne vienoda: Graikija ir Italija atvirai remia Serbijos narystę, o kitos šalys, kaip Didžioji Britanija ir Nyderlandai, – laikosi santūriai.

Žingsnis ES narystės link žengtas praėjus dešimtmečiui po Balkanų karų, kurie suskaldė buvusią Jugoslaviją ir atitolino ją nuo daugumos Europos šalių.

Analitikai pabrėžia, kad kelerius metus galintis užtrukti Serbijos stojimo į ES procesas dar tik prasidės. Tuo tarpu Belgrado politikai nusiteikę itin pakiliai, o ši žinia tapo pagrindine naujiena šalies žiniasklaidoje.

„Tai posūkio taškas ir naujas etapas, kuriam prireiks gilių ir skausmingų reformų, tačiau galiausiai jis atneš naudos mūsų piliečiams“, – sakė B.Tadičius.

Pastaruoju metu jau būta kai kurių konkrečių ženklų, kad ES šilčiau žvelgia į didžiausią buvusios Jugoslavijos respubliką, kuriai praeito amžiaus 10-ajame dešimtmetyje buvo paskelbtos Jungtinių Tautų (JT) sankcijos ir kurią 1999 metais bombardavo NATO pajėgos, siekiant sustabdyti Belgrado susidorojimą su nepriklausomybės siekusia Kosovo provincija.

Anksčiau šį mėnesį ES atnaujino pereinamojo laikotarpio laisvosios prekybos sutartį su Belgradu, taip pat įvedė bevizį režimą su Serbija, Makedonija ir Juodkalnija, leidusį tų valstybių piliečiams laisvai keliauti po visas Bendrijos šalis.

Serbijos reformų lyderis B.Tadičius, vadovaujantis 7,5 mln. gyventojų turinčiai šaliai, pripažino, kad prašymo įstoti į ES pateikimas tėra ilgo proceso pradžia.

„Visiškai kitas klausimas – ar (mūsų šaliai) bus suteiktas kandidatės statusas prieš mums baigiant bendradarbiavimą su Hagos tribunolu“, – prezidentas sakė pirmadienį.

Iš buvusių Jugoslavijos respublikų ES nare tapo tik vakarinė Slovėnija, kuri buvo priimta į Bendriją 2004 metais. Kroatija, kuri šiemet tapo NATO nare, tikisi ateinančiais metais užbaigti derybas dėl stojimo į ES ir tapti šio bloko nare 2012 metais.

Prašymus priimti į Bendriją jau yra pateikusios Albanija, Makedonija ir Juodkalnija, tačiau derybos su jomis dar neprasidėjo.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

00:21
00:03
03:14

RESTA 2019

Naviguok į ateitį

Sveikata

Jauskitės gražūs

Parašykite atsiliepimą apie 15min