Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Serbija savo teritorijoje aptiko Kosovo albanų masinę kapavietę

Per spaudos konferenciją Belgrade žiniasklaidai parodytos aeronuotraukos, kuriose pažymėtos masinių kapaviečių vietos.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Per spaudos konferenciją Belgrade žiniasklaidai parodytos aeronuotraukos, kuriose pažymėtos masinių kapaviečių vietos.
Šaltinis: BNS
0
A A

Serbijoje aptikta masinė kapavietė, kurioje gali būti palaidoti apie 250 etninių albanų, nužudytų per 1998–1999 metų konfliktą Kosove, pirmadienį pranešė karo nusikaltimų prokuroras.

„Serbijos karo nusikaltimų prokuroro įstaiga ir EULEX (Europos Sąjungos taikos ir teisėsaugos misija Kosove) drauge aptiko masinę kapavietę su maždaug 250 Kosovo albanų kūnų“, – sakė prokuroras Vladimiras Vukčevičius.

Kapavietė aptikta vandens telkinyje karjere Serbijos pietvakariniame Raškos mieste, netoli Kosovo sienos, nurodė prokuroras.

2001-aisiais trijose vietovėse Serbijoje buvo aptikti daugiau nei 830 Kosovo albanų palaikai.Palaikų ekshumavimą tikimasi pradėti artimiausiu metu, kai remiantis liudininkų pareiškimais ir aeronuotraukomis bus nustatytas kapavietėje palaidotų aukų skaičius.

„Tai dar kartą įrodo, kad Serbija neišsisukinėja nuo savo tamsios praeities ir yra pasirengusi patraukti atsakomybėn visus asmenis, kurie įvykdė nusikaltimus“, nepriklausomai nuo jų tautybės ar einamų pareigų, sakė V.Vukčevičius.

Konflikto metu tuomečiam lyderiui Slobodanui Miloševičui pavaldžios saugumo pajėgos pervežė šimtų etninių albanų civilių palaikus į kelias vietoves Serbijoje, įskaitant sostinę Belgradą, kad būtų nuslėptos masinės žudynės ir karo nusikaltimai.

2001-aisiais trijose vietovėse Serbijoje buvo aptikti daugiau nei 830 Kosovo albanų palaikai.

Manoma, kad įsakymą surengti didelio masto palaikų slėpimo operaciją davė Kosovo konflikto metu Serbijos VRM viešojo saugumo valdybai vadovavęs Vlastimiras Džordževičius, kuris taip pat buvo vidaus reikalų viceministras.

Šiuo metu V.Džordževičius teisiamas Jungtinių Tautų (JT) Tarptautiniame tribunole buvusiai Jugoslavijai Hagoje. Jis kaltinamas civilių Kosovo albanų deportavimu, prievartiniu perkėlimu, žudymu ir persekiojimu.

Remiantis negalutiniu sąrašu, parengtu bendros Kosovo ir Serbijos darbo grupės, besiaiškinančios, koks likimas ištiko asmenis, kurių buvo pasigesta karo metu, 1862 žmonės vis dar laikomi dingusiais; daugiau nei tūkstantis iš jų – etniniai albanai.

Per konfliktą Kosove žuvo apie 13 tūkst. žmonių, dauguma jų buvo etniniai albanai. Karas baigėsi, kai per NATO bombardavimų kampaniją 1999 metais serbų pajėgos buvo išstumtos iš provincijos, o jos administravimą perėmė JT.

2008 metais Kosovas paskelbė nepriklausomybę, kurią pripažino Jungtinės Valstijos ir dauguma ES šalių, tačiau Belgradas atsisako tai padaryti.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min