A.Vučičius tai pareiškė tinklalaidėje, kurią vedė žiniasklaidos grupės „Axel Springer“ valdybos pirmininkas Mathiasas Dopfneris.
Serbijos vadovas griežtai paragino Europos politikos realistiškai įvertinti savo lūkesčius dėl karo veiksmų: „Nemanau, kad Rusijos kariai visiškai išseks. Kaip matome, nepagrįsta laukti tam tikro momento, kai Rusija dėl šio karo Ukrainoje bus žymiai susilpninta“.
Skeptiškai vertindamas Vakarų karinius scenarijus, A.Vučičius primygtinai tikino, kad Europa turėtų dėti visas pastangas, jog būtų nedelsiant būtų pasiektas ugnies nutraukimas Ukrainoje, stengiantis kuo mažiau eskaluoti situaciją.
„Niekas nenori taikos. Visi nori kitos pusės pralaimėjimo“, – rėžė jis, pridurdamas, kad karo rezultatas turėtų būti kompromisas, o ne vienos pusės pralaimėjimas.
Rugpjūčio 8 d. Belgrade vyko A.Vučičiaus ir V.Zelenskio derybos. Tačiau, anot Serbijos vadovo, V.Zelenskio vizitas Serbijoje nepakeitė jo asmeninio požiūrio ar pozicijos dėl karo Ukrainoje ir pasaulinės padėties.
Didesnio karo pradžia
Jo vertinimu, tai, kas vyksta dabar, yra kur kas platesnio masto karo pradžia.
„Jei paklaustumėte, ką aš asmeniškai manau – ir aš nepaaiškinsiu, kodėl taip manau – tai, mano nuomone, mes esame didesnio karo pradžioje. Aš tikėjausi, kad iki šiol kas nors imsis veiksmų taikai pasiekti. Tai neįvyko ir artimiausiu metu neįvyks. Tai reiškia, kad esame ant daug, daug didesnio karo slenksčio“, – rėžė A.Vučičius.
Prezidentas taip pat pareiškė, kad nesitiki, jog Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis iki 2026 m. pabaigos ar net iki 2027 m. pavasario. Tokią savo poziciją jis paaiškino sakydamas, kad konflikto šalys yra atsidūrusios aklavietėje, o kompromisas, jo nuomone, bus įmanomas tik tada, kai viena iš šalių įgys aiškų pranašumą.
A.Vučičius įsitikinęs, kad kol kas Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas siekia įsitvirtinti visame Donbase ir tik po to gali būti pasirengęs užbaigti karą.

