Sekite 15min Google
Šis balsavimas laikomas dideliu išbandymu populistams po daugiau nei metus trukusių gatvės protestų. A. Vučičius dar turi oficialiai paleisti parlamentą ir paskelbti rinkimus, kurie, kaip tikimasi, įvyks spalio 25 dieną.
Balsavimas vyks praėjus beveik dvejiems metams po to, kai šiaurės Serbijoje sugriuvus geležinkelio stoties stoginei žuvo 16 žmonių. Tai sukėlė jaunimo vadovaujamas demonstracijas, kuriose dėl tragedijos buvo kaltinama vyriausybės korupcija ir nekompetencija.
Rinkimai vyks padidėjusios politinės įtampos atmosferoje, populistams siekiant išlaikyti valdžią nepaisant plataus visuomenės nepasitenkinimo.
Daugybė prieš vyriausybę nusiteikusių protestuotojų šeštadienį žygiavo Nišo mieste, kol jame vyko A. Vučičiaus partijos susirinkimas. Policija apsupo Nacionalinio teatro pastatą, kad protestuotojai nepasiektų susitikimo vietos.
A. Vučičius partijos pareigūnams pareiškė, kad rinkimus paskelbs artimiausiomis dienomis. Pasak jo, tuomet jis atsistatydins iš prezidento pareigų, kad galėtų oficialiai prisijungti prie kampanijos. Prezidento rinkimai bus rengiami vėliau, nurodė jis.
Daugiau nei metus trukusios demonstracijos, kuriose kartais susirinkdavo šimtai tūkstančių žmonių, sukrėtė A. Vučičių labiau nei bet kada per jo 14 valdymo metų. Protestuotojai reikalavo atsakomybės už 2024 metų lapkričio 1 dieną įvykusią betoninės stoginės griūtį Novi Sade ir atsikratyti korupcijos, kuri, jų nuomone, buvo prastai atliktų renovacijos darbų priežastis.
A. Vučičius griežtai priešinosi protestuotojams, o vyriausybė sulaukė tarptautinės kritikos dėl policijos smurto ir savavališkų demonstrantų sulaikymų. Jis ne kartą be įrodymų kaltino už protestų stovinčius Serbijos universitetų studentus ir dėstytojus ketinimu „sugriauti valstybę“.
Serbijos prezidentas šeštadienį pakartojo tokius teiginius, teigdamas, kad protestus organizavo neįvardytos užsienio jėgos.
„Šis blogis ateina ne iš vidaus, o iš išorės“, – teigė A. Vučičius.
SNS partija susidurs su studentų remiamu rinkimų sąrašu, kuriame, kaip tikimasi, bus universitetų dėstytojai ir ekspertai, nors jų pavardės nebuvo viešai paskelbtos. Kovoje taip pat dalyvaus dešiniosios bei centro kairiosios opozicinės partijos ir kelios mažesnės politinės jėgos.
Grupė universitetų studentų anksčiau šią savaitę pranešė, kad jie buvo tarp mažiausiai 14 asmenų, prieš kuriuos šių metų pradžioje buvo panaudota šnipinėjimo programa.
Serbijos „Share Foundation“ grupė tai apibūdino kaip didžiausią tokį incidentą iki šiol.
A. Vučičiaus pareigūnai šiuos pranešimus atmetė.
Serbija oficialiai siekia narystės Europos Sąjungoje (ES), tačiau šios pastangos valdant A. Vučičiui įstrigo dėl demokratijos regresijos, įskaitant pažeidimus per ankstesnius balsavimus.
A. Vučičius atsisakė prisijungti prie ES sankcijų Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir palaiko glaudžius santykius su Kinija.
