Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šešios įmanomos krizės, kurios gali sugadinti Europai rugpjūčio atostogas

EK pirmininkas J.C.Junckeris, Vokietijos kanclerė A.Merkel ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas D.Tuskas
„Scanpix“/AP nuotr. / EK pirmininkas J.C.Junckeris, Vokietijos kanclerė A.Merkel ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas D.Tuskas
Šaltinis: 15min
1
A A

Nuo paplūdimių Italijoje iki Himalajų – ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje po paviršiumi kunkuliuoja problemos, kurios bet kuriuo metu gali virsti krizėmis ir priversti Senojo žemyno politikus pakilti nuo gultų prie baseinų, rašo „Politico“.

Rugpjūtis Europos politikoje iš pažiūros turėtų būti bene nuobodžiausias metų mėnuo – visame žemyne daugybė žmonių, tarp jų ir politikai, masiškai atostogauja.

Tačiau taip atsitinka retai. Politinės krizės, ginkluoti konfliktai ir finansiniai gaisrai yra įpratę jaukti Senojo žemyno politikų planus.

Kai Graikija 2015 metais pasislinko bankroto link, ES lyderiai sugebėjo gana greitai pasiekti susitarimą ir sėkmingai rasti laiko paplūdimiui.

Tačiau 2006-aisiais nepavyko išvengti Izraelio ir grupuotės „Hezbollah“ karo, o 2008-aisiais – trumpo, bet itin svarbaus Rusijos karinio konflikto su Gruzija. Tais pačiais metais rugpjūčio finansiniai trūktelėjimai netrukus virto galinga pasauline ekonomine krize.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri rugsėjį greičiausiai laimės rinkimus, išvyksta net trijų savaičių atostogų.

2017-ųjų rugpjūčio iš pažiūros laukiama ramaus. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri rugsėjį greičiausiai laimės rinkimus, išvyksta net trijų savaičių atostogų.

Visą mėnesį nieko negirdėsime ir iš Europos Komisijos (EK) pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio.

O Europos Parlamento vadovas Antonio Tajani atvirai pareiškė EK nesivarginti ir nebandyti susisiekti – nei su juo, nei su eiliniais europarlamentarais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antonio Tajani
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antonio Tajani

Kitaip tariant, jei kiltų didelė tarptautinė krizė, ES lyderiai ne rinktųsi Briuselyje, o užgultų telefonų ragelius. Tačiau kokios krizės įmanomos? „Politico“ pateikia šešių įmanomų krizių sąrašą, o viena jų jau virsta realybe.

Lenkija

Kad EK jau yra pasiruošusi pritaikyti Lenkijai sankcijas, jei Varšuva vis dėlto patvirtins prieštaringą teismų reformą, kuri, anot Briuselio, gali pakenkti valdžių atskyrimo principui šalyje, kalbėta jau kuris laikas.

ES pareigūnai, regis, nebepasitiki vyriausybe Varšuvoje, o šeštadienį Komisija paskelbė, kad imasi teisinių veiksmų prieš Lenkiją dėl teismų reformos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Beata Szydlo
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Beata Szydlo

„Europos Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą Lenkijos atžvilgiu, nusiųsdama oficialaus pranešimo laišką po Įstatymo dėl bendrųjų teismų organizavimo paskelbimo penktadienį, liepos 28 dieną, Lenkijos oficialiajame leidinyje“, – sakoma Europos Komisijos pareiškime.

Dar didesnė krizė kiltų, jei Jaroslawo Kaczynskio kariauna įsigudrintų apeiti prezidento Andrzejaus Dudos paskelbtus veto dviem iš trijų prieštaringų įstatymų.

EK pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas dar trečiadienį pareiškė, kad Komisija yra pasirengusi aktyvuoti „7-ąjį straipsnį“ – tai būtų pirmasis žingsnis balsavimo Europos Vadovų Taryboje teisių atėmimo iš Lenkijos link.

Italija

Manoma, kad jau trečią vasarą į Europą atvyks šimtai tūkstančių migrantų iš Vidurio Rytų ir Afrikos.

Migrantų krizė yra itin jautri politinė tema Europoje, turinti potencialo supurtyti rinkimų kampanijas Vokietijoje ar Austrijoje.

Nors ES yra susitarusi su Turkija, Afganistanu ir keliomis Afrikos šalimis dėl migrantų srauto ribojimo bei jų išsiuntimo atgal, plaustai ir valtys toliau plaukia Europos link. Dažniausiai – į Italiją.

Migrantų krizė yra itin jautri politinė tema Europoje, turinti potencialo supurtyti rinkimų kampanijas Vokietijoje ar Austrijoje.

O jei, pavyzdžiui, jūroje vėl nuskęstų šimtai žmonių ar kuris nors prieglobsčio prašytojas surengtų mirtiną teroristinę ataką, debatai dar labiau įkaistų.

Rinkimams besirengiančioje Vokietijoje jau atsinaujino diskusijos dėl prieglobsčio suteikimo – po užpuolimo Hamburgo prekybos centre, kur prieglobsčio negavęs asmuo peiliu mirtinai subadė vieną žmogų, o dar penkis sužeidė.

„Scanpix“/AP nuotr./Prieglobsčio Vokietijoje negavęs asmuo Hamburge peiliu mirtinai subadė vieną žmogų, o dar penkis sužeidė.
„Scanpix“/AP nuotr./Prieglobsčio Vokietijoje negavęs asmuo Hamburge peiliu mirtinai subadė vieną žmogų, o dar penkis sužeidė.

Be to, visada gali dar labiau paaštrėti pilietinis karas Sirijoje, o Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kuris pykstasi su Vokietija, vis pagrasina nutraukti ES ir Ankaros susitarimą dėl migrantų.

ES ruošiasi iš anksto: J.C.Junckeris pažadėjo Italijai papildomus 100 mln. eurų ir ES darbuotojų, kad šaliai būtų lengviau tvarkytis su rugpjūčio atvykėliais.

Taip pat sutarta iki 2018 metų pabaigos pratęsti „Operation Sophia“, kurios metu Viduržemio jūroje kovojama su žmonių ir ginklų kontrabanda.

Londonas

Jungtinėje Karalystėje rugpjūtį irgi būna karšta, o šią vasarą situacija tokia, kad kukli Theresos May ir konservatorių dauguma Bendruomenių rūmuose gali bet kurią dieną išgaruoti. Premjerė valdžioje laikosi tik torių susitarimo su Šiaurės Airijos Demokratine unionistų partija dėka.

Tai pavojinga: apie 15 deputatų yra pasakę žurnalistams, kad galėtų pareikšti nepasitikėjimą Th.May vyriausybe, o jei taip ir padarytų, premjerės kabinetas griūtų.

Tokiu atveju keistųsi ir šaliai itin svarbaus ir sudėtingo išstojimo iš Europos Sąjungos – „Brexit“ proceso trajektorija.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Theresa May
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Theresa May

Apie 15 Bendruomenių rūmų deputatų yra pasakę žurnalistams, kad galėtų pareikšti nepasitikėjimą Th.May vyriausybe, o jei taip ir padarytų, premjerės kabinetas griūtų.

Tiesa, rugpjūtį Bendruomenių rūmai atostogauja, tad Th.May gali pakenkti nebent anonimiški partijos kolegų kandžiojimaisi per spaudą. Britų bulvariniai laikraščiai greičiausiai bus gerai perkami Europos paplūdimiuose.

ES pareigūnai neslepia, kad labiausiai iš vyriausybės Londone nori stabilumo, – taip lengviau derėtis.

Kita vertus, Briuselyje neslepiamos antipatijos Konservatorių partijai ir torių įpročiui vidines kovas paversti žemyninės Europos problemomis.

Katalonija

Katalonijos autonominio regiono prezidentas Carlesas Puigdemontas kelis pastaruosius metus vis labiau pykosi su centrine Ispanijos valdžia.

Karolinos Stažytės nuotr. / 15min.lt/Katalonijos vėliava
Karolinos Stažytės nuotr. / 15min.lt/Katalonijos vėliava

Jis tikina, kad „niekas nesustabdys“ katalonų, siekiančių spalio 1-ąją surengti referendumo dėl regiono nepriklausomybės. Madridas tokį balsavimą ir net ruošimąsi jam laiko nelegaliu.

EK kaip įmanydama stengiasi vengti komentuoti Katalonijos klausimą, kadangi bet kokius pasisakymus abi pusės intepretuoja savaip.

O kadangi Madridas reguliariai pagrasina Katalonijos politikams teismu, ES kažin ar gali nereaguoti: toks spaudimas žmonėms, norintiems galimybės balsuoti dėl referendumo, neturėtų būti priimtinas Bendrijoje, kuri didžiuojasi savo gebėjimu ginti žmogaus teises.

Katalonai greičiausiai nenusileis, bet neatsitrauks ir Madridas – artėjant balsavimo dienai kils tikras žodžių karas. EK kaip įmanydama stengiasi vengti komentuoti Katalonijos klausimą, kadangi bet kokius pasisakymus abi pusės intepretuoja savaip.

Ir vis dėlto įvykius regione ir ES reakciją į juos itin atidžiai stebės flamandai Belgijoje, škotai Jungtinėje Karalystėje bei, be abejo, baskai Ispanijoje.

Ukraina

Kovos Rytų Ukrainoje šiuo metu įnirtingiausios šiais metais. Prancūzija ir Vokietija nesugeba priversti Rusijos vykdyti Minsko susitarimų sąlygas, o Maskvos remiami separatistai irgi spjovė į protokolus bei paskelbė keistą Malorusijos idėją.

Karas, kaip įspėja analitikai, gali bet kurią akimirką grįžti visu pajėgumu, o mūšiai primintų Ilovaisko ir Debalcevės katilus 2014–2015 metais.

Čia itin svarbi JAV pozicija. Baltieji rūmai, kaip neseniai pareiškė naujasis JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris, svarsto galimybę nusiųsti Kijevui letalinės ginkluotės. Tai greičiausia reikštų ūmią konflikto eskalaciją.

Tiesa, tuo pat metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra spėjęs tviteryje apkaltinti ukrainiečius savo rinkimų kampanijos sabotavimu – esą jie „tyliai dirbo padėdami (Hillary) Clinton“.

Konflikto Ukrainoje įkaitimas neabejotinai būtų vienintelė krizė, kuri priverstų ES lyderius atšaukti savo vasaros atostogas, juolab kad drungnas Bendrijos atsakas į Krymo aneksiją jau užtraukė Briuseliui kaltinimus nemokšišku tarpininkavimu.

Himalajai

Gali būti keista, tačiau ES derybinių gebėjimų gali prireikti Kinijos ir Indijos ginče dėl Doklamo plynaukštės Himalajuose. Teises į ją reiškia Kinija ir Butanas, kurį palaiko Indija.

„Twitter“ nuotr./Doklamo plynaukštė
„Twitter“ nuotr./Doklamo plynaukštė

Šią savaitę Pekinas įspėjo Delį, kad kinai gins teritoriją „bet kokia kaina“, o valstybinė spauda ėmė minėti karinių veiksmų galimybę.

Turint omenyje, kad ir Kinija, ir Indija yra branduolinės valstybės, rimtas susikirtimas būtų pavojingas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min