Šiaurės Korėja balistines raketas paleido tuo metu, kai JAV surengė karinę operaciją prieš Pchenjano sąjungininkę Venesuelą. Operacijos metu buvo sučiuptas Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras).
Seulo gynybos ministerija nurodė, kad apie 7 val. 50 min. vietos (0 val. 50 min. Lietuvos) laiku aptiko „keletą sviedinių, manoma, kad tai balistinės raketos“, paleistų iš Šiaurės Korėjos sostinės apylinkių.
Kariuomenė pranešė, kad raketos skriejo maždaug 900 kilometrų, pridurdama, jog Pietų Korėja ir JAV atidžiai stebi situaciją.
Po naujausio raketų paleidimo Seule Nacionalinė saugumo taryba sušaukė skubų posėdį.
Pietų Korėjos prezidento kanceliarijos pranešime teigiama, kad Pchenjano veiksmai yra provokuojantys ir pažeidžia Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucijas.
Japonijos gynybos ministerija pranešė apie galimai balistinę raketą, pažymėdama, kad dvi raketos pasiekė 50 kilometrų aukštį ir nuskriejo atitinkamai 900 ir 950 kilometrų.
„Šiaurės Korėjos branduolinė ir raketų programa kelia grėsmę mūsų šalies ir tarptautinės bendruomenės taikai bei stabilumui ir yra visiškai nepriimtina“, – žurnalistams pareiškė Japonijos gynybos ministras Shinjiro Koizumi (Šindžiras Koidzumis).
Tai pirmas kartas nuo lapkričio, kai Pchenjanas paleidžia balistinę raketą. Tąkart paleidimas įvyko po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pritarė Pietų Korėjos planui statyti branduolinį povandeninį laivą.
Vienas analitikas nurodė, kad šeštadienį JAV įvykdyta operacija Venesueloje greičiausiai turėjo įtakos sprendimui paleisti balistines raketas.
Pchenjanas dešimtmečius tvirtina, kad jam reikia branduolinės ir raketų programų kaip atgrasymo priemonės nuo tariamų JAV pastangų pakeisti Šiaurės Korėjos valdžią. Tačiau JAV ne kartą teigė, kad tokių planų neturi.
„Jie (Šiaurės Korėja) tikriausiai bijo, kad jei Jungtinės Valstijos nuspręs, jos bet kuriuo metu gali surengti tikslinį smūgį, kuris keltų grėsmę režimo išlikimui“, – nurodė Korėjos nacionalinio suvienijimo instituto vyresnysis analitikas Hong Minas.
„Pagrindinė žinia greičiausiai yra ta, kad pulti Šiaurės Korėją nebūtų taip paprasta, kaip smogti Venesuelai“, – pridūrė jis.
