„Siaubingas slėpynių žaidimas“: „Reuters“ atskleidė, kas vyksta „žudymo zonoje“

Kariai abiejose pusėse, siekdami išvengti aptikimo, juda nedidelėmis grupėmis, dažnai pėsčiomis. Tačiau dronai juos negailestingai persekioja, o nuostoliai yra žvėriški.

Kas vyksta šiame mirtiname koridoriuje 1200 kilometrų ilgio fronto linijoje, pasakoja naujienų agentūra „Reuters“.

Pažymima, kad dėl tobulėjančių bepiločių technologijų abi pusės turėjo atsisakyti pasenusios taktikos sutelkti karius, techniką ir artileriją palei susidūrimo liniją, nes matomi taikiniai yra lengvas grobis dronams.

TASS nuotr./Rusijos dronas „Sokol-I“

Vietoje to grupės, sudarytos vos iš dviejų ar trijų karių, slepiasi mažytėse po žeme iškastose slėptuvėse. Tuo tarpu pėstininkai dažnai atlieka stebėtojų vaidmenį, vengdami tiesioginio mūšio, kuris galėtų išduoti jų pozicijas, ir iškviečia dronus tikslams sunaikinti, pasakojo Ukrainos dronų brigados „Ptachy Madyara“ karininkas, šaukiniu „Siluetas“.

Dronus kontroliuoja pilotai, pasislėpę „žudymo zonoje“ arba dar toliau, kurie juos valdo naudodami vaizdo žaidimų stiliaus įrangą. Daugumoje tai yra pirmojo asmens vaizdo (FPV) orlaiviai, leidžiantys pilotui realiuoju laiku matyti vaizdą iš drono perspektyvos. Jie valdomi radijo signalais arba per ilgus, ypač plonus šviesolaidinius kabelius.

Žmogiškųjų išteklių trūkumas Ukrainos pajėgose sąlygoja, kad pozicijos fronto linijoje yra labai išsibarsčiusios. Nuolatinės rotacijos susijusios su didžiule rizika, todėl pėstininkai retai kada palieka slėptuves.

Rusijos kontroliuojamoje „koridoriaus" pusėje daugiau dėmesio skiriama puolimams ir Ukrainos bandymams juos sustabdyti, o tai atliepia vyraujančią mūšio lauko dinamiką per pastaruosius dvejus metus. Tuo tarpu Ukrainos pusė daugiausia dėmesio skiria tiekimo linijoms, karių rotacijai ir evakuacijoms.

„Shutterstock“ nuotr./FPV dronas

Teritorijos užėmimas yra pavojingas, dažnai tai reiškia didžiulę riziką minimalaus užimamo ploto vardan, o tai padeda paaiškinti, kaip Ukraina per pastaruosius metus sugebėjo žymiai sulėtinti Rusijos pažangą, nepaisant to, kad ji kur kas atsilieka karių ir ginkluotės skaičiumi.

Kaip veržiasi rusai

Rusijos šturmo būriai dažnai stengiasi išvengti kontakto su savo priešu. Nedidelės rusų šturmo grupės, sudarytos iš dviejų ar trijų karių, juda į priekį pėsčiomis, motociklais ar keturračiais, dažnai pasinaudodamos rūku ar blogomis oro sąlygomis, kurios sumažina dronų efektyvumą.

Pasak straipsnio, jei kariai aptinka tuščią pastatą ar bunkerį Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje, jie gali ten pralaukti keletą dienų, kol prie jų prisijungs dar vienas rusas, o vėliau – ir trečias.

„Per 10 dienų viduje susirenka penki rusų kariai. Ir viskas – jie užėmė poziciją“, – paaiškino Romanas Poliščiukas, Ukrainos brigados „Liutivska" vado pavaduotojas.

Metai apkasuose

Kariui, kurį aptiko dronas, tikimybė išgyventi – nedidelė. Net apkasai suteikia mažai priedangos.

„Jei dronas aptiks pėstininką, jis jo nepaleis“, – pažymėjo Ukrainos 59-osios šturmo brigados bataliono vado pavaduotojas, šaukiniu „Prime“.

Sutemos ir tamsa taip pat negarantuoja saugumo, nes dronai gali būti patobulinti įmontuotomis šilumą fiksuojančiomis vaizdo kameromis.

Išėjimas iš mūšio lauko gali užtrukti keletą dienų. Kariai slepiasi mažytėse užmaskuotose tranšėjose – po du, po tris, kartais net po vieną žmogų.

AFP/ „Scanpix“/Karas Ukrainoje

„Jie gamina maistą, miega ir laukia po žeme, išlįsdami į viršų tik retkarčiais, ypač susidūrimams su rusų diversantais“, – rašo „Reuters“ žurnalistai.

Tuo tarpu tik nedaugelis Ukrainos transporto priemonių gali privažiuoti taip arti fronto linijos, o Ukrainos kariai, esantys apžvalgos postuose tranšėjose, kliaujasi dronais, kad gautų būtinas atsargas.

Tai, kiek toli „žudymo zona“ driekiasi bet kuriame fronto ruože, priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant ten dislokuotų dronų vienetų kokybę ir reljefą.

Galingų mechanizuotų manevrų laikai baigėsi: kelis tūkstančius dolerių kainuojantis dronas gali išvesti iš rikiuotės milijonus vertą tanką.