Dabar populiaru
Publikuota: 2017 liepos 27d. 15:21

Šiaurės Korėja mini Korėjos karo pabaigos metines

Šiaurės Korėja mini Korėjos karo pabaigos metines
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Šiaurės Korėja mini Korėjos karo pabaigos metines

Šiaurės Korėjos sostinėje pliaupiant liūčiai skėčius nuleidę gyventojai ketvirtadienį lenkėsi prieš valstybės įkūrėjo Kim Il Sungo ir jo sūnaus mauzoliejų, šaliai minint Korėjos karo pabaigą, ten vadinamą Pergalės diena.

JAV ir Pietų Korėjos žvalgyba spėliojo, kad Pchenjanas šią dieną gali paminėti paleisdamas naują raketą. Pirmą kartą tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM) Šiaurės Korėja sėkmingai paleido liepos 4-ąją ir sukėlė nerimo visame pasaulyje. Ekspertai teigia, kad liepos pradžioje išbandyta raketa gali pasiekti Aliaską ar Havajus.

Vis dėlto ketvirtadienį toks paleidimas neįvyko, o Pchenjane buvo prisimenami šalies lyderiai iš Kimų dinastijos ir valstybės gynėjai.

„Mūsų šalis visuomet nugali, nes turime puikiausius lyderius pasaulyje“, – sakė prie Kumsusano rūmų sutiktas Hong Yong-dokas, atėjęs į minėjimą su savo anūkėmis.

Korėjos žmonės kentėjo dėl „JAV imperialistų ištisus šimtmečius; jie netgi nužudė mano tėvus per Korėjos karą. Todėl privalome savo palikuonis išmokyti JAV imperialistams atsikeršyti“, sakė jis naujienų agentūrai AFP.

1953 metų liepos 27 dieną paliaubomis pasibaigė Kinijos, Šiaurės Korėjos ir JAV remiamų Jungtinių Tautų pajėgų karas, trukęs ilgiau kaip penkerius metus.

1953 metų liepos 27 dieną paliaubomis pasibaigė Kinijos, Šiaurės Korėjos ir JAV remiamų Jungtinių Tautų pajėgų karas, trukęs ilgiau kaip penkerius metus.

Visgi Pchenjanas, kurio pajėgoms įsiveržus į Pietų Korėją tas karas ir įsiplieskė, tvirtina, kad tai padarė Jungtinės Valstijos, ir laiko save to karo nugalėtoju. Šiaurės Korėjoje šis konfliktas vadinamas Tėvynės išvadavimo karu.

Per šį ginkluotą konfliktą buvo suniokotas visas pusiasalis, o Pietų Korėjos sostinė net keturis kartus ėjo iš rankų į rankas.

Nuo to laiko Korėja liko pasidalijusi į dvi valstybes, o po karo atsigavusi demokratiška Pietų Korėja tapo ketvirta didžiausia Azijos ekonomika.

Kadangi pasibaigus karui taikos sutartis nebuvo pasirašyta, techniškai šalys tebekariauja. Šiuo metu Kim Jong Uno vadovaujamoje Šiaurės Korėjoje jau tris kartas klesti Kimų dinastijos politika „pirmiausia – armija“.

Branduolinių ginklų turinti šalis jau susprogdino penkis tokius užtaisus, o neseniai pirmąkart buvo sėkmingai paleista tarpžemyninė balistinė raketa. Šis momentas yra itin reikšmingas Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi programoje.

Pchenjano raketų bandymai neretai sutapdavo šaliai su svarbių įvykių metinėmis, dėl to prieš kiekvieną svarbesnę datą padaugėja ekspertų spėlionių apie galimus bandymus.

„Sujaudinta iki ašarų“

Kumsusano rūmų mauzoliejuje, kurio salės papuoštos marmuro kolonomis ir sietynais, yra palaidoti Kim Il Sungas ir jo sūnus Kim Jong Ilas, Kim Jong Uno tėvas.

Ri Sun Gyong: „Buvau sujaudinta iki ašarų, kai pamačiau didžiuosius lyderius. Man jų visuomet trūksta.“

Stikliniai karstai su balzamuotais velionių lyderių palaikai laikomi atskirose salėse, apšviestose blankia raudona šviesa. Salių kampuose stovi sargybiniai, prižiūrintys, kad lankytojai, kurie turi po tris kartus nusilenkti kiekvienam lyderiui, nepažeistų jokių taisyklių.

„Buvau sujaudinta iki ašarų, kai pamačiau didžiuosius lyderius, – drebančiu balsu sakė 71 metų pensininkė Ri Sun Gyong. – Man jų visuomet trūksta.“

Paprasti Šiaurės Korėjos piliečiai užsienio žiniasklaidai gali sakyti tik tai, ką oficialiai leidžia valdžios pareigūnai.

Pastaraisiais mėnesiais dėl Pchenjano branduolinių ambicijų išaugo geopolitinė įtampa. JT jau paskelbė Šiaurės Korėjai kelis paketus sankcijų, o Vašingtonas vėliau šiandien turėtų oficialiai pritarti įstatymui, draudžiančiam amerikiečiams lankytis šioje šalyje.

Šiaurės Korėjos laikraščiai išplatino komentarą, kuriame teigė, kad Amerikos „paskutinė gėda“ „jau patvirtinta“ ir yra „tik viena išeitis“ – „atšaukti savo anachronistinę priešišką politiką KLDR (Šiaurės Korėjos) atžvilgiu ir atsiklaupus atsiprašyti jos kariuomenės ir liaudies“.

1994 metais miręs Kim Il Sungas šalyje vis dar tebėra vadinamas Amžinuoju Korėjos Liaudies Demokratinės respublikos prezidentu, o 2011 metais miręs Kim Jong Ilas – valdančiosios Darbininkų amžinuoju partijos generaliniu sekretoriumi.

40-metė Pchenjano gyventoja Kim Un Sil atsivedė savo septynerių metų sūnų ant miesto centre esančio Mansu kalno, kur pastatytos dvi didžiulės valstybės įkūrėjų, stebinčių sostinę, skulptūros.

„Tik norėjau papasakoti savo sūnui, naujajai kartai, kad mūsų Korėjos istorija yra pergalės istorija“, – teigė ji.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min