Kaip skelbia portalas theguardian.com, žodžių karas tarp JAV ir Šiaurės Korėjos įsismarkavo, kai D.Trumpas perspėjo, kad bet kokios grėsmės būtų sutiktos su „ugnimi ir įniršiu“, o Pchenjanas nedelsdamas atsakė – kad „kruopščiai peržiūri“ planą smogti JAV strateginiams kariniams objektams Ramiojo vandenyno saloje – Guame.
Neseniai paskelbta, kad Pchenjanui pavyko pasigaminti mažų gabaritų branduolinių kovinių galvučių. Tačiau, nepaisant to, ekspertai mano, kad galimo konflikto galimybė išlieka menka, Šiaurės Korėja esą savo branduolinę programą išnaudoja deryboms, bet ne smurtiniam ginklui.
Šiaurės Korėja esą savo branduolinę programą išnaudoja deryboms, bet ne smurtiniam ginklui.
Wilsono centro Vašingtone ekspertas Jeanas Lee tikino, kad niekas regione, net ir Šiaurės Korėja, nenori karo. Vis dėlto Kim Jong Unas esą darys spaudimą tol, kol galės ir gaus tai, ko nori: JAV pripažinimo, kad Šiaurės Korėja yra branduolinė valstybė. Toks pripažinimas esą būtų lyg galimybė apginti šalį nuo „didelių ir blogų JAV“.
Kim Jong Unas nori, kad jo žmonės tikėtų, jog JAV ir toliau kelią didelį pavojų Šiaurės Korėjai. Tai leidžia manipuliuoti Šiaurės Korėjos gyventojais ir padeda pateisinti valstybės išteklių naudojimą branduolinėms bomboms bei balistinėms raketoms kurti.
„Kas man iš tiesų kelia nerimą, tai, kad dėl kokio nors politinio apsiskaičiavimo gali būti prieita prie karinių veiksmų regione“, – teigė J.Lee.
Kukmino universiteto Seule profesorius Andrejus Lankovas sako, kad karinės Šiaurės Korėjos žiniasklaidos retorikos pavyzdžių jau turime ne vieną.
„Aš tiesiog netrukus laukiu spalvingesnių užgauliojimų prezidento Donaldo Trumpo atžvilgiu iš Šiaurės Korėjos propagandistų, ir galbūt D.Trumpas išsiųs karinį laivą ar du „paplaukioti“ Korėjos pusiasalyje. Kai Šiaurės Korėja turės galimybę branduoliniu ginklu pasiekti JAV žemyninę dalį, tada galbūt ji bus pasirengusi sėsti prie derybų stalo. Ir JAV gali su tuo sutikti“, – sako A.Lankovas. Vis dėlto konflikto tikimybė, anot profesoriaus, labai maža: „Jie nori pirmiausia turėti galimybę panaikinti Čikagą iš žemėlapio, o jau tuomet galbūt spręsti konfliktą diplomatiškai. Tokią galimybę jie turės per artimiausius kelerius metus. D.Trumpas šiuo metu naudoja retoriką ir taktiką, kurią dešimtmečius naudojo Šiaurės Korėjos pusė.“
Jiyoung Song, Korėjos ekspertė Melburno universitete, įsitikinusi, kad šalys tik apsikeis keletu šiurkščių frazių. Kariniu būdu Šiaurės Korėjos problemos esą išspręsti neįmanoma.
„Šiaurės Korėja nori būti pripažinta teisėta branduoline valstybe ir užmegzti diplomatinius ryšius su JAV. Ji nuolat visam pasauliui, ypač JAV, primena, kad jos branduoliniai pajėgumai yra šalies išlikimo užtikrinimo dalis.“
Kim Jong Unas nori tiesiogiai kalbėtis su D.Trumpu, tačiau JAV nenori sėsti kalbėtis su Šiaurės Korėja, kol Kim Jong Unas pavers šalį nebranduoline zona arba mažų mažiausiai įšaldys savo branduolinę programą. Pageidautina, kad Šiaurės Korėjos lyderis atsisakytų noro, jog šalis taptų branduoline. Nei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nei Xi Jinpingas, Kinijos prezidentas, nenorėtų karo Korėjos pusiasalyje – Kim Jong Unas tarptautiniuose santykiuose sąjungininkų neturi. Jis išvystė labai pavojingą ginklą, kuris gąsdina visus, ypač Pietų Korėją. Jeigu D.Trumpas nenorės, kad Kim Jong Unas toliau vystytų savo branduolines ambicijas, jis susės su juo prie derybų stalo.
Jeigu D.Trumpas nenorės, kad Kim Jong Unas toliau vystytų savo branduolines ambicijas, jis susės su juo prie derybų stalo.
Pusano nacionalinio universiteto Pietų Korėjoje profesorius Robertas Kelly mano, kad kyla dvi mintys apie D.Trumpo pareiškimus. Optimistinis variantas – jeigu esate D.Trumpo rėmėjas – yra tas, kad jis bando išlikti nenuspėjamas. Mažiau optimistinis variantas ir greičiausiai labiau tikėtinas yra tas, kad D.Trumpas tiesiog pamažu užsičiaupia. Vis dėlto, anot profesoriaus, Šiaurės Korėjos grasinimai tėra provokacija.
„Šiaurės Korėja nėra kvaila. Jų branduolinis ginklas skirtas gynybai, ne puolimui“, – kalbėjo R.Kelly. Anot jo, grasinimai dėl Guamo tėra tuščios kalbos, tačiau Šiaurės Korėja atsitraukti neketina – ji ir toliau tęs raketų bandymus.
Seulo Jonsei universiteto ekspertas Johnas Delury teigia, kad sankcijos Šiaurės Korėjai pasirodė esančios neveiksnios. Taigi, jei norime žengti į priekį, reikia eiti ne diplomatijos keliu. JAV žinia Pchenjanui turėtų būti tokia: „Norime, kad klestėtumėte, ir, galbūt, kai suklestėsite, jūs būsite pasirengę nukrypti nuo branduolinių ginklų temos, nes jausitės labiau pasitikintys savimi, integruoti į regioną, būti tokie, kaip ir visi regione.“ Anot eksperto, karinis konfliktas neįmanomas, nes Šiaurės Korėja mėgsta „kariauti“ žodžiais. „Vis dėlto manau, kad dėl kai kurių dalykų reikia susirūpinti. Manau, kad Pietų Korėja nepakankamai tai daro, nestebi situacijos ir yra pernelyg rami“, – teigė jis.
