Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šiaurės Korėjos branduolinė grėsmė – pirmasis Donaldo Trumpo kadencijos iššūkis

Donaldas Trumpas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr. / Donaldas Trumpas
Šaltinis: BNS
0
A A

Šiaurės Korėjos ambicijos pasigaminti balistinių raketų, galinčių nuskraidinti branduolinius užtaisus į JAV teritorijoje esančius taikinius, bus pirmasis didelis Amerikos užsienio politikos iššūkis prasidėjus prezidento Donaldo Trumpo kadencijai.

Likus mažiau nei trims savaitėms iki inauguracijos D.Trumpas jau įbrido į šiuos pavojingus vandenis ir pasiuntė perspėjimą neprognozuojamam diktatoriui Kim Jong Unui.

Kim Jong Unas savo naujametinėje kalboje paskelbė, kad Šiaurės Korėja planuoja greitai išbandyti tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM), galinčią pasiekti JAV teritoriją.

Išrinktasis JAV prezidentas savo ruožtu atsakė jam įprastu būdu – pašaipaus tono „Twitter“ žinute, žadėdamas užbėgti už akių bet kokioms Pchenjano pastangoms.

„Šiaurės Korėja ką tik pareiškė pasiekusi branduolinio ginklo, galinčio pasiekti kai kurias JAV dalis, kūrimo galutinius etapus, – rašė jis. – To nebus!“

D.Trumpas nepateikė jokio konteksto savo pažadui, bet jeigu Šiaurės Korėja tęs savo branduolinio ginklavimosi programą, nepaisydama režimui jau paskelbtų sankcijų, Vašingtono ir Pchenjano akistata gali tapti neišvengiama.

„Ar mūsų būsimasis vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, likus 18 dienų iki jo inauguracijos, pateikė pažadą, kad JAV pradės prevencinį karą prieš KLDR?“ – klausė Brookingso instituto prezidentas Strobe'as Talbottas.

Buvęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas kalbėjosi su daugeliu ekspertų, nuogąstaujančių, kad D.Trumpo diplomatinės priemonės šioje priešpriešoje gali būti ribotos.

Kadenciją baigiančio JAV prezidento Baracko Obamos administracija Kim Jong Uno režimo atžvilgiu kliovėsi JAV palaikomų sankcijų politika ir ragino atnaujinti šešiašales derybas.

Neišvengiamas karas?

Per šias derybas Šiaurės Korėja vėl turėtų sėsti prie vieno stalo su Kinija, JAV, Pietų Korėja, Japonija ir Rusija, kad užbaigtų priešpriešą ir paverstų Korėjos pusiasalį nebranduoline zona.

Deja, kitos valstybės, išskyrus Kiniją, iš esmės neturi veiksmingų svertų spausti Pchenjano režimui, o Pekinas priešinasi bet kokioms griežtesnėms priemonėms, galinčioms destabilizuoti kaimyninę šalį.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ri Yong Gilas (kairėje) ir Kim Jong Unas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Ri Yong Gilas (kairėje) ir Kim Jong Unas

Iš D.Trumpo pareiškimo galima suprasti, jog jis laikosi minties, kad negalima leisti susiklostyti scenarijui, pagal kurį agresyvus Šiaurės Korėjos despotas, formaliai tebekariaujantis su Vašingtonu ir Seulu po paliaubomis sustabdyto 1950-1953 metų Korėjos karo, įgytų veikiančių ICBM.

Taigi, ar reikėtų manyti, kad karas neišvengiamas, jeigu sankcijos neveiks?

Galbūt kol kas ne, bet JAV kariuomenė, laikanti Pietų Korėjoje beveik 30 tūkst. karių, pastaruoju metu skyrė didesnį dėmesį potencialių ginkluotų veiksmų šiame pusiasalyje planavimui.

„Tai grėsmė, neleidžianti man naktimis miegoti, – sakė vienas aukšto rango Amerikos gynybos pareigūnas. – Pirmiausiai todėl, kad nežinome, ką iš tikrųjų yra sumanęs mielasis lyderis Šiaurės Korėjoje.“

Šis savo vardo nepanoręs viešinti pareigūnas praeitą mėnesį sakė, kad JAV vadai galimų karinių veiksmų Korėjoje scenarijus nuolat persvarsto jau 70 metų, bet dabar didžiausią nerimą kelią tarpžemyninių raketų grėsmė.

Robertas Einhornas, iki 2013 metų dirbęs Valstybės departamento specialiuoju patarėju branduolinių ginklų neplatinimo ir ginkluotės kontrolės reikalams, sakė naujienų agentūrai AFP, kad Kim Jong Uno grasinimai išbandyti ICBM nėra nauji.

„Kitas klausimas – ar jis pajėgus tai išpildyti“, – pažymėjo R.Einhornas.

„Daugelis ekspertų įsitikinę, kad Šiaurei galbūt dar reikėtų 2-3 metų, kol ji įgytų galimybę patikimai nuskraidinti branduolinį užtaisą į JAV žemyninę dalį.“

Kinija nenori, kad Šiaurės Korėja taptų viena iš nedaugelio šalių, pajėgių nuskraidinti savo branduolinius ginklus į kitą planetos pusę, bet taip pat nepageidauja Pchenjano režimo griūties.

Jeigu dėl sankcijų Kim Jong Uno autoritarinė valstybė subyrėtų, Kiniją gali užplūsti milijonai pabėgėlių, o Korėja gali tapti suvienyta JAV sąjungininke Pekino pašonėje.

Kai kurie argumentuoja, kad Kim Jong Unas, kaip ir jo pirmtakai, tik blefuoja ir išnaudoja branduolinės ginkluotės svertą, kad priverstų Jungtines Valstijas sutikti su tiesioginėmis derybomis.

Visgi ekspertai dabar linkę manyti, kad branduolinės galvutes galinčių nešti raketų kūrimo programa yra Pchenjano strateginis pasirinkimas, turintis atgrasyti Pietų Korėjos ir JAV agresiją.

„Nemanau, kad šios programos tebėra koziriai derybose. (Neaišku), ar jos kada nors tokios buvo“, – sakė R.Einhornas ir pridūrė, kad D.Trumpui teks apsispręsti, ar bus mėginama siekti tiesioginių kontaktų su Pchenjanu.

Nenuspėjamas Trumpas

Kaip ir derybos, atvedusių prie 2015 metais pasirašytos sutarties dėl Irano branduolinės programos, diskusijos su Šiaurės Korėja būtų įvilktos į daugiašalio proceso rūbą, bet dėl pagrindinių elementų turėtų susitarti JAV ir Pchenjano diplomatai.

R.Einhorno nuomone, D.Trumpas turės nuspręsti, „ar strategija apims vien tik spaudimą, ar spaudimas bus daromas koja kojon su derybomis.“

Ar jau yra planuojamas bet kuris iš šių scenarijų? Iš vienintelės išrinktojo prezidento tviterio žinutės tai sunku nuspėti, bet nesant jokio naujo plano toliau stiprės nuogąstavimai dėl galinčio kilti karo.

„Kim Jong Unas – pavojingesnis, – pripažino R.Einhornas. – Tačiau Donaldas Trumpas, bent jau šiuo etapu, galbūt yra labiau nenuspėjamas.“

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min