Tokį sprendimą Pchenjano šeimininkas argumentavo Pietų Korėjos ir JAV vykdoma karine modernizacija, kuri, pasak jo, stumia regioną „į branduolinio karo slenkstį“.
Pchenjanui taikoma daugybė sankcijų dėl jo branduolinės programos, o abi Korėjos techniškai tebekariauja, nes 1950–1953 metų konfliktas baigėsi paliaubomis, o ne taikos sutartimi.
„Draugas Kim Jong Unas savo baigiamojoje kalboje dar kartą patvirtino tvirtą mūsų partijos ir valstybės poziciją sparčiau stiprinti nacionalinius gynybinius pajėgumus“, – oficialiosios Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA) cituojamas lyderis.
Ši kalba buvo pasakyta Kim Jong Unui pirmininkaujant tris dienas trukusiam Korėjos darbininkų partijos susitikimui, kuris baigėsi pirmadienį ir kurio metu aukšto rango pareigūnai peržiūrėjo politines iniciatyvas, nurodė KCNA.
Agentūra citavo Kim Jong Uną, teigiantį, kad „JAV ir Pietų Korėja siekia, jog Pietų Korėja įsigytų branduolinį povandeninį laivą, kartu vis atviriau imdamosi veiksmų stiprinti ir modernizuoti ginkluotąsias pajėgas regione“.
Pasak KCNA, Kim Jong Unas pareiškė, kad tokie veiksmai „stumia situaciją Korėjos pusiasalyje į branduolinio karo slenkstį“.
Atsižvelgiant į tokius pokyčius, Šiaurės Korėjos „tvirta pozicija“ yra „toliau plėsti ir stiprinti galingą bei visiškai patikimą savigynos atgrasymo priemonę“, sakė Kim Jong Unas.
„Linija, nuo kurios nėra atsitraukimo“
KCNA pranešė, kad susitikime „vienbalsiai pripažinta, jog nuolatinis branduolinių pajėgų plėtimas ir stiprinimas (...) yra teisingiausias ir unikalus būdas aktyviai bei užtikrintai susidoroti su nenuspėjama tarptautine karine ir politine situacija“.
Agentūra pridūrė, kad Šiaurės Korėjos karo atgrasymo priemonės kūrimas „branduolinių technologijų pagrindu“ vyks „didėjančiu greičiu“.
Pchenjanas ne kartą skelbėsi esąs „negrįžtama“ branduolinė valstybė nuo 2019 metais Hanojuje įvykusio Kim Jong Uno ir Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) susitikimo, kuris žlugo dėl nesutarimų dėl denuklearizacijos masto ir sankcijų sušvelninimo.
Įtakinga Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong (Kim Jo Džong) šį mėnesį pareiškė, kad Šiaurės Korėjos branduolinė politika yra „linija, nuo kurios nėra atsitraukimo“, pakartodama režimo poziciją, kad jis neketina atsisakyti savo branduolinio arsenalo.
Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas (Li Džemjungas) praėjusią savaitę sakė, kad JAV vadovas D. Trumpas jam nurodė, jog atėjo laikas „atkreipti dėmesį į Šiaurės Korėjos problemą“.
Jis žurnalistams teigė per Didžiojo septyneto (G7) susitikimą Prancūzijoje pasakęs D. Trumpui, kad sankcijos Šiaurės Korėjai yra „neveiksmingos“.
„Taip pat pasakiau, kad nebegalime spręsti Šiaurės Korėjos branduolinės problemos taip pat, kaip sprendžiame problemas su kitomis šalimis, ir prezidentas D. Trumpas tam pritarė“, – pridūrė Lee Jae-myungas.
