Valdančiosios Makedonijos socialdemokratų sąjungos (SDSM) kandidatas Stevo Pendarovskis gavo 51,75 proc. balsų, rodo valstybinės rinkimų komisijos paskelbti beveik galutiniai balsų skaičiavimo rezultatai.
Jo varžovė Gordana Siljanovska-Davkova – teisės profesorė, remiama dešiniosios opozicijos – atsiliko apie 60 tūkst. balsų ir surinko jų 44,65 proc., sakoma komisijos tinklalapyje.
„Būsiu visų piliečių prezidentas, nepriklausomai nuo to, už ką jie balsavo“, – S.Pendarovskis sakė džiūgaujantiems šalininkams, susirinkusiems prie valdančiosios partijos būstinės.
S.Pendarovskis – politinių mokslų profesorius, koordinuojantis Šiaurės Makedonijos pastangas įstoti į NATO – tvirtai palaiko su Graikija pasirašytą sutartį dėl valstybės pavadinimo keitimo.
Pagal šiemet įgyvendintą susitarimą Makedonija buvo pervadinta Šiaurės Makedonijos Respublika. Tokiu būdu buvo išspręstas prieš kelis dešimtmečius kilęs ginčas su Atėnais, trukdęs, nepaisant Skopjė pastangų, įstoti į EU ir NATO.
Vis tik šis žingsnis supykdė dalį makedonų, manančių, kad buvo paaukota šios Balkanų valstybės tapatybė.
Opozicijos remiama kandidatė G.Siljanovska-Davkova taip pat kritiškai vertina šį sandorį.
Po rinkimų sakytoje kalboje politikė pripažino, kad rinkimų komisijos duomenys „byloja apie jos pralaimėjimą“.
S.Pendarovskio triumfas padės ministro pirmininko Zorano Zajevo vyriausybei stabilizuoti savo politikos kursą.
Premjeras tikisi, kad pervadinus šalį jai bus leista birželį pradėti derybas dėl įstojimo į ES.
Vyriausybė sekmadienį taip pat lengviau atsikvėpė, kai paaiškėjo, kad rinkėjų aktyvumas viršijo 40 proc. ribą – tai reiškia, kad rinkimai įvyko.
Rinkimų komisijos duomenimis, savo valią pareiškė apie 46 proc. iš 1,8 mln. rinkėjų.
Šalyje yra daug etninių albanų, jie sudaro apie ketvirtadalį visų gyventojų.
Nors prezidentas eina daugiausiai reprezentacines pareigas, jis turi teisę vetuoti parlamento priimamus įstatymus.
Kadenciją baigiantis opozicijos palaikomas valstybės vadovas Gjerge Ivanovas pastaruoju metu atsisakydavo pasirašyti teisės aktus, protestuodamas prieš anksčiau šiemet užbaigtą pavadinimo keitimo procedūrą.
Albanų parama
S.Pendarovskio pergalė prilygsta „tvirtam žingsniui integracijos į Europą link“, mano Šiaurės Makedonijoje dirbantis analitikas Albertas Musliu.
Tačiau tokia baigtis taip pat turėtų paskatinti vyriausybę „pagaliau rimtai pradėti vertinti savo pažadus“ dėl reformų tokiose srityse, kaip biurokratijos mažinimas ir kova su korupcija, pridūrė ekspertas.
Anksčiau sekmadienį atidavęs balsą S.Pendarovskis pareiškė tikįs, kad rinkėjai palaikys jo raginimą kurti „vieningą Šiaurės Makedoniją, kur visos etninės bendruomenės būtų lygios“.
Šalyje yra daug etninių albanų, jie sudaro apie ketvirtadalį visų gyventojų.
Per sekmadienį vykusį balsavimą S.Pendarovskis užsitikrino nemažą paramą apygardose, kur gyvena daug etninių albanų, kurių kandidatas praėjusį mėnesį pasitraukė iš prezidento rinkimų lenktynių.
Kita vertus, nepaisant raginimų siekti vienybės, beveik vienodai pasidaliję balsai atspindi Balkanų šalies visuomenės gilų susiskaldymą.
Be to, nemaža dalis gyventojų nedalyvavo rinkimuose, o tai atskleidžia nusivylimą valdančiąja klase, nesugebėjusiai atgaivinti šlubuojančios ekonomikos.
Maži atlyginimai, aukštas nedarbo lygis ir plačiai paplitusi korupcija jau daugelį metų žlugdo makedonų pasitikėjimą politika.
Per pastaruosius kelerius metus iš šalies išvažiavo daugybė jaunų gyventojų, todėl būgštaujama, kad Šiaurės Makedonijoje gali kilti „protų nutekėjimo“ krizė.
