Šiuo žingsniu siekiama sustiprinti šalies gynybinius pajėgumus augančios Rusijos grėsmės akivaizdoje.
„Lenkija įsigyja tris A-26 tipo penktosios kartos povandeninius laivus, pačius moderniausius“, – po pasirašymo ceremonijos Lenkijos Gdynios uostamiestyje sakė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas).
W. Kosiniakas-Kamyszas pridūrė, kad povandeniniai laivai, kuriuos Lenkija ketina įsigyti, yra „suprojektuoti veikti Baltijos jūroje ir gali pasitarnauti tiek karinėms jūrų pajėgoms, tiek specialiosioms pajėgoms“.
Sutartis, kurią pasirašė ministrai pirmininkai Donaldas Tuskas ir Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas), apima ginkluotės paketą, taip pat mokymo ir paramos programą, pranešime spaudai nurodė „Saab“ grupė.
Pirmąjį povandeninį laivą planuojama pristatyti 2031 metais, o paskutinįjį – 2038 metais.
Tuo tarpu Švedija paskolins Lenkijai modernizuotą A-17 tipo laivą, kuris pradės veikti jau kitais metais, kad būtų galima apmokyti jūreivius.
Lenkijos povandeninių laivų įsigijimo programa, pavadinta „Orka“, yra vienas skubiausių Lenkijos karinių jūrų pajėgų projektų. Šiuo metu jos turi tik vieną pasenusį povandeninį laivą, pastatytą 1985 metais SSRS.
Susitarime taip pat numatyti pramoniniai mainai, logistikos paketas, operatyvinė parama, reikiamos infrastruktūros parengimas ir Švedijos gelbėjimo laivo, pastatyto Lenkijos laivų statyklose, įsigijimas.
U. Kristerssono „istoriniu etapu“ abiem šalims pavadinta sutartis Lenkijoje padės sukurti 7 tūkst. darbo vietų, o Švedijoje – taip pat „didelį skaičių“, teigia Stokholmas.
Apie „Saab“ pasirinkimą povandeninių laivų tiekėju Varšuva paskelbė lapkritį, atmesdama kitus Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Pietų Korėjos ir Prancūzijos bendrovės „Naval Group“ pasiūlymus.
