Iki gruodžio 15 dienos šalyje vidutiniškai buvo 1 622 saulėtos valandos, ir taip buvo pagerintas ankstesnis 2003 metais pasiektas rekordas, pranešė Meteorologijos tarnyba.
Agentūra pridūrė, kad šį rekordą pasiekti padėjo, anot jos, išskirtinis saulės spindulių kiekis pavasarį ir ilgi giedro dangaus periodai vasarą.
Ji teigė, kad buvo saulėta dėl „dažno aukšto slėgio poveikio, kuris sumažino debesuotumą ir daugeliui atnešė saulėtą dangų“.
Ilgai trunkantys giedro dangaus periodai prisidėjo prie to, kad šiemet Jungtinėje Karalystėje buvo užfiksuota karščiausia vasara per stebėjimų istoriją.
Rugsėjį Metrologijos tarnyba pranešė, kad vidutinė vasaros mėnesių temperatūra siekė 16,1 laipsnio Celsijaus ir viršijo ankstesnį 2018 metais pasiektą rekordą – 15,76 laipsnio Celsijaus.
Mokslininkai nuolat perspėja, kad dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos visame pasaulyje dažnėja ir intensyvėja įvairūs orų reiškiniai.
Trečiadienį paskelbtame Meteorologijos tarnybos pranešime teigiama, kad „klimato prognozės šiuo metu nerodo jokių galutinių įrodymų, kad ateityje dėl klimato kaitos gali ryškėti saulėtų orų kiekio didėjimo tendencija“.
Tarnyba pažymėjo, kad nuo praeito amžiaus devintojo dešimtmečio JK orai apskritai tapo saulėtesni, nors „šios tendencijos priežastis neaiški“.
„Gali būti, kad tai tiesiog natūralus kintamumas, nors tam įtakos gali turėti ir sumažėjęs aerozolių kiekis“, – pridūrė agentūra, pažymėdama, kad 2024-aisiais buvo mažiausiai saulės nuo 1998-ųjų.
Meteorologijos tarnyba duomenis apie saulės kiekį pradėjo rinkti 1910-aisiais, o duomenis apie temperatūrą – nuo 1884-ųjų.
Ankstesnis rekordas buvo 1 587 valandos per visus 2003 metus.
JK energetikos operatorė NESO teigė, kad 2025 metais dėl saulės kiekio šalyje padidėjo saulės energijos naudojimas.
Liepos 8 dieną saulės energija pasiekė naują bendros gamybos rekordą – pirmą kartą buvo pagaminta daugiau kaip 14 gigavatų elektros, kurios pakaktų patenkinti daugiau kaip 40 proc. tuometinių JK poreikių.
Balandžio–rugpjūčio mėnesiais pagaminta saulės energija patenkino daugiau kaip 10 proc. šalies energijos poreikių, pridūrė NESO.
